Agroverslo forumas: žemės ūkis „pasmerktas“ tapti aukštųjų technologijų sektoriumi

2018-12-04
321

Tiksliosios žemdirbystės sistemos, genominė galvijų selekcija, robotai, bepilotės skraidyklės  –  tai tik dalis inovacijų, šiandien jau taikomų Lietuvos žemės ūkyje. O kas laukia ateityje? Atsakymo į  šį klausimą  mokslininkai, ūkininkai ir politikai ieškojo lapkričio 30 d. Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vykusiame Agroverslo forume „Inovacijos ir naujosios technologijos – sėkmės raktas“. Renginio organizatoriai – Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos verslo konfederacija.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, sveikindamas gausią forumo dalyvių auditoriją, teigė neabejojantis, kad inovacijų tema žemės ūkiui itin aktuali. Nes jau praeitimi tampa laikai, kai sektorius apsiribojo mažai kvalifikuota  darbo jėga ir aukštos pridėtinės vertės nekuriančiais produktais.

ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas šiame kontekste pastebėjo, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimo potencialas iš tiesų pastebimai auga – vien ASU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras nuolat inkubuoja porą dešimčių agroverslo startuolių, gaminančių inovatyvius žemės ūkio bei maisto produktus.

„ASU turimomis laboratorijomis ir investicijomis  į mokslą šiandien yra vienas labiausiai išvystytų mokslo centrų Europoje. „Nemuno slėnio“ programa leido investuoti į atviros prieigos centrą, kuris modernumu visiškai nenusileidžia analogiškiems centrams Prancūzijoje ar Vokietijoje“, – teigė A. Maziliauskas.

Žemės ūkio  ministras Giedrius Surplys taip pat neabejojo, kad agroverslas ir mokslo inovacijos  – neatsiejamos „dedamosios“. Dabartinį agroverslą ministras metaforiškai prilygino „Bugatti“ automobiliui, tebeturinčiam  senąjį „Audi A6“ kėbulą. „Žemės ūkį nuvertina tie, kurie yra toli nuo jo realijų“, –  neabejojo A. Surplys, raginęs ieškoti būdų, kaip pakeisti  žemės ūkio „kėbulą“ , patraukliau pateikti kaimui reikalingų specialistų studijų programas. „Jaunimas, IT specialistai, verslininkai, investuotojai turi suvokti, kad žemės ūkis – vienas novatoriškiausių sektorių“, – neabejojo ministras, neišvengęs ir ūkininkų kritikos dėl Žemės ūkio ministerijos iniciatyvos taikyti vaučerių sistemą. Kupiškio r. ūkininkas Zigmas Aleksandravičius atvirai stebėjosi, kaip galima tuo pačiu metu galvoti apie inovacijas  žemės ūkyje, kaimui gaivinti siūlant  maisto kuponus. Tačiau G. Surplys patikino, kad e-kuponų sistema kaip inovatyvus dalykas jau yra pasitvirtinusi Londone.

Agroverslo forumo svečias, EK Žemės ūkio generalinio direktorato ekonomikos reikalų direktorius Tassos Haniotis, pristatęs  ES BŽŪP gaires po 2020 m. priminė, kad naująjį finansinį laikotarpį pasitiksime su mažesniu lėšų krepšeliu ir didesniais aplinkosaugos reikalavimais.

Haniotis teigimu, klimato kaitos iššūkiai diktuoja vis daugiau sąlygų ūkininkams, todėl būtina ekonomikos ir aplinkosaugos sintezė.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė Zita Varanavičienė atkreipė svečio dėmesį, kad ES teisės aktai neretai atsilieka nuo žemės ūkio realijų. „Iki šiol bepiločių skraidyklių naudojimas augalams purkšti draudžiamas –  tai prilyginama  purškimui iš lėktuvų“, – sakė Z. Varanavičienė. T. Haniotis pripažino, kad ES teisėkūra iš tiesų vėluoja ir įstatymų leidėjams bus pateikta šios problemos analizė.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys taip pat buvo įsitikinęs, kad žemės ūkio potencialas neatsiejamas nuo inovacijų.

„Dirbtinio intelekto panaudojimas žemės ūkyje sparčiai skinasi kelią į priekį. Jis ūkininkams padės prognozuoti, kada sėti, kokią sėklą naudoti, kokią produkciją vartotojai pirks artimiausiu metu ir ko jie artimiausiu metu atsisakys., – sakė jis. G Kimtys  primindamas,  kad Lietuvoje jau gaminamas ne vienas inovatyvus ir pridėtinę vertę sukuriantis produktas: sausas medus, sausas jogurtas, musių lervos naudojamas kaip baltyminis priedas pašarams

Agroverslo sprendimų bendrovės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas pasakojo apie Lietuvoje šios bendrovės sukurtus įvairius inovatyvius gaminius, pvz., elektroninę nosį, kuri leidžia nustatyti maisto šviežumą.

A.Alešiūnas pastebėjo, kad praėjusiais metais Silicio slėnyje ir visur kitur, kur daugiausia investuojama į aukštąsias technologijas, didžiausia investicijų dalis teko agroverslo technologijoms. A.  Alešiūnas neabejojo, kad žemės ūkio veiklą jau visai netolimoje ateityje lengvins dirbtinis intelektas, kuris padės atpažinti augalų patiriamą stresą, nustatyti reikiamas  tręšimo normas, nes ir toliau aktyviai tobulinama  pasėlių stebėjimo sistema iš bepiločių skraidyklių, kuriami antžeminių sandėlių sensoriai, galintys nustatyti, kada grūduose atsiranda kenkėjų ar grybinių ligų.

„ART21“ kūrėjas taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną problemą,  su kuria susiduria maisto gamintojai ir perdirbėjai – tai maisto klastotės. Todėl kartu su mokslininkais kuriama programa, padėsianti nustatyti maisto klastotes, neatidarius produkto pakuotės. Tarkime, padirbto itališko alyvuogių aliejaus pelno marža yra du su puse karto didesnė nei gaminant  kokainą. „Siekiame apjungti dirbtinį intelektą, lazerius ir blockchain (blokų grandinės technologiją), kuri padės Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, muitinėms atskirti tikrą maistą nuo klastotės“, –naujosios technologijos svarbą komentavo A. Alešiūnas.

Jis ragino žemdirbius nebijoti naujų pokyčių ir darbo vietų praradimų. „Ateina laikas, kai mechaniniam darbui nereikia žmogaus proto“, – teigė „ART21“ kūrėjas kalbėjo A. Alešiūnas.

 

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai