ASU konsolidaciją priima kaip ambicingą iššūkį ir naują galimybę

2018-01-23
513

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – tvirčiausiai ant šalies agrosektoriaus pulso ranką laikanti šalies aukštoji mokykla. Tad po Seimo priimto sprendimo sujungti ASU, Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) bei Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) žemės ūkio,  miškininkystės, kaimo plėtros sektorių atstovams itin rūpi, ar dėl šios konsolidacijos nenukentės minimų sektorių poreikiai.  ASU rektoriaus prof. Antano Maziliausko teigimu, užsienio šalių praktika rodo, kad sujungti skirtingų profilių, bet panašių tikslų turintys universitetai duoda didžiausią sinergijos efektą. Kitaip tariant, naudą abiem pusėms ir pridėtinę vertę valstybei.

ASU nuolat aktyviai bendradarbiauja su agroverslo įmonėmis, ūkininkais,  kaimo bendruomenėmis. Kaip jūsų partneriai vertina Universiteto apsisprendimą jungtis su VDU ir LEU, tai yra socialinio, humanitarinio profilio aukštosios mokyklos?

Kuo daugiau mūsų partneriai sužino apie šio žingsnio motyvus ir planuojamą naudą, tuo palankiau jį vertina. Mes iš tiesų su nekantrumu laukėme Seimo sprendimo, kuris dabar leidžia eiti į priekį, sparčiai  spręsti klausimus, garantuojančius sklandų darbą, pačią konsolidaciją priimant kaip ambicingą iššūkį ir naują galimybę.

Ir iki šiol su VDU turėjome sąlyčio taškų – turime tris bendras doktorantūros programas, abiejų universitetų tyrėjai drauge yra įgyvendinę ir įgyvendina ne vieną mokslinį projektą.

Koks strateginis tikslas „verčia“ ASU integruotis būtent į VDU?

– Svarbiausias mūsų strateginis tikslas – augti ir tvirtėti bei sėkmingai vykdyti savo misiją, žiniomis ir mokslu užtikrinti, kad kiekvienas  turėtų saugų ir sveiką maistą ir pilnavertę gyvenimo aplinką.  Susijungę su VDU ir turėdami 14  tūkst. studentų būsime didžiausias universitetas  Kaune. Pastaruoju metu šis miestas išgyvena proveržį ir tampa  vis patrauklesne vieta verslui, užsienio investuotojams. Tad planuojame, jog tapę stambia, stipria aukštojo mokslo institucija įgysime pranašumą bei sugebėsime perimti dalį studentų iš Vilniaus, net jei bendrasis stojančiųjų skaičius ir toliau mažės.

Lietuvos demografinė situacija, deja, nėra džiuginanti, ir studentų kasmet  mažėja natūraliai. Todėl labai svarbus veiksnys yra universiteto gebėjimas būti tarptautiškam. Tai dar vienas mūsų strateginis tikslas. Mat tarptautinėje erdvėje aukštojo mokslo poreikis sparčiai didėja. Skaičiuojama,  kad nuo atskaitos taško  – 2010 m. – iki 2025-ųjų jis išaugs  dvigubai.  Konsolidavęsi į stambesnį universitetą (VDU ir šiuo metu yra vienas tarptautiškiausių šalies universitetų), būsime  geriau matomi bei konkurencingesni tarptautinėje erdvėje, todėl tikimės sudominti daugiau užsienio studentų. Mūsų akiratyje ne tik besivystančios Afrikos ar Azijos šalys, bet ir Rytų partnerystės valstybės –  Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina ir, be abejo, pati  Europos Sąjunga. Užsienio rinkoms ypač norėsime pasiūlyti stiprias magistrantūros studijų programas. O priešinga kryptimi tarptautiškumą stiprinsime suvieniję ASU ir VDU studentų mainų bei dėstytojų tobulinimosi programas. Tad mūsiškai turės daugiau galimybių įgyti užsienio patirties. Be to, VDU dirba nemažas būrys dėstytojų užsieniečių. Tikimės, kad jų dar gausės, nes Švietimo ir mokslo ministerija yra davusi pažadą šiam tikslui skirti atitinkamą finansavimą. Taigi tikimės, kad Universitetas  patvirtins savo, kaip tarptautiškos aukštojo mokslo institucijos, vardą visais aspektais.

– Kokios įtakos integracija turės studijų kokybei, konkrečiam studentui kaip būsimam darbo rinkos naujokui?

– Universitete vyks praktiškai visų krypčių studijos – pradedant menais, baigiant žemės ūkio inžinerija. Taigi studentams didėja tarpdisciplininių studijų galimybės. Turėsime  didesnį būrį kvalifikuotų dėstytojų, todėl studentai atitinkamai turės platesnį juos dominančių dalykų pasirinkimą. Pastaruoju metu darbdaviai vis dažniau teigia, kad svarbu ne tik darbuotojo profesinės žinios, bet ir jo visapusiškas išsilavinimas. Kitaip tariant, ateities rinkoms reikia ne atmintinai mokančiųjų formules, o darbuotojų, kurie geba generuoti idėjas, priimti sprendimus, dirbti komandoje, komunikuoti keliomis užsienio kalbomis.

Mūsų studentams bus sudarytos sąlygos įgyti visus šiuos gebėjimus, nes besimokantieji VDU  ir dabar gali rinktis iš  30-ies užsienio kalbų. VDU stiprioji pusė  –  suteikiamas  visapusiškas išsilavinimas. Tai ir mūsų  absolventams padės būti konkurencingesniems tiek šalies vidaus, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. Jie  bus  paklausesni, galės pretenduoti į gerai apmokamas darbo vietas,  kurs aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvai.

– Universitetas yra ne tik studijos, bet ir mokslas. Kokie pokyčiai laukia ASU mokslininkų, dėstytojų? Juk VDU vargu ar išliks, tarkime, du Ekonomikos ir vadybos fakultetai?

– Užtat gali būti sukurtas vienas labai stiprus Bioekonomikos ir socialinių mokslų centras. Ir  šiuo atveju bioekonomikos sritis  yra stiprioji ASU pusė. Mat būtent mūsų mokslininkai, laimėję Ūkio ministerijos skelbtą konkursą, drauge su partneriais yra parengę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją. Jie yra itin gerai įsigilinę į bioekonomikos, kaip ateities ekonomikos, naudojančios biologinius išteklius, dirbančios be atliekų  ir kuriančios aukštos pridėtinės vertės produktus, sritį.

Sutelkus abiejų universitetų mokslininkus, bendradarbiaujant su užsienio ekspertais, be ASU tradicinių agrobiologijos, žemės ūkio  mokslo krypčių bus stipriau plėtojamos biosistemų inžinerijos, klimato kaitos poveikio  mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimų kryptys. Įdomios, prasmingos veiklos tikrai pakaks visiems, juolab kad atsiranda galimybių efektyviau naudotis laboratorijomis, slėnio „Nemumas“ infrastuktūra bei pretenduoti į stambius tarptautinius projektus.

Trumpai tariant, išvien dirbantis  VDU ir ASU mokslinis potencialas neabejotinai pagerins mokslinių tyrimų ir jais grįstų studijų kokybę. To ir reikia šalies ekonomikai, energetikai, žemės ūkiui. Tikimės, kad pagerės sąlygos ir mokslo bei verslo bendradarbiavimui, kuris sustiprins lietuviškų produktų konkurencingumą užsienio rinkose.

-Kai mažesnė institucija  jungiasi prie stambesnės, vis dėlto  yra didesnė ar mažesnė tikimybė atsidurti „jaunesniojo brolio“ vaidmenyje. Ar ASU bendruomenė dėl to nejaučia nerimo?

– Manyčiau, kad žmogus bet kokioje vietoje jaučiasi taip, kaip to nori. Iš tiesų pagal visus susitarimų punktus į VDU ateiname kaip lygiaverčiai partneriai. Ir, beje, ateiname ne tuščiomis. Esame stiprūs praktinėse srityse, savo infrastuktūra, eksperimentinio ūkio baze, laboratorijomis, glaudžiais ryšiais su agroverslo įmonėmis,  kaimo bendruomenėmis. Tad  humanitarinių, socialinių krypčių studijas pasirinkę VDU studentai savo ruožtu turės geresnes sąlygas sustiprinti  praktinių žinių bagažą.

– ASU bazė yra išskirtinai erdvi. Ar planuojama į ją perkelti dalį VDU padalinių? 

Į ASU erdvę bus perkeliamas  VDU Gamtos mokslų fakultetas. Įžvelgiame puikias bendradarbiavimo galimybes tarp jo ir mūsų Agronomijos bei Miškų ir ekologijos fakultetų. Mūsų link ateityje turėtų judėti ir VDU Informatikos fakultetas, kadangi didžioji dalis informacinių technologijų kompanijų pastaruoju metu orientuojasi į agroverslo sritį. Žemės ūkio bei kaimo verslo informacinės duomenų bazės aktyviai skaitmenizuojamos ir robotizuojamos. VDU informatikams tai suteikia puikią galimybę pasireikšti.

Bendromis pastangomis su VDU planuojame renovuoti ir papildomą bendrabutį studentams, apsigyvensiantiems ASU teritorijoje, taip pat užbaigti stadiono, valgyklos statybas.  Nemaža studentų dalis tikriausiai „migruos“ tarp įvairių pas mus ir mieste esančių Universiteto padalinių, nes, kaip minėjau, pasirenkamųjų dalykų sąrašas bus labai platus.

-Kada ASU ir VDU integracijos procesas bus užbaigtas?

– Pavasario sesijoje Seimas turėtų patvirtinti naująjį mūsų Statutą ir reorganizavimosi sąlygas.  Konkrečių darbų planus esame pasirengę ir šiuo metu rengiame ASU ir VDU viduje. Visus juos turėsime įgyvendinti šiais metais, nes planuojama, kad integracijos procesas turi būti užbaigtas iki kitų finansinių metų pradžios.

– Taigi nuo kitų metų tampate Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, kuri su visais savo fakultetais, institutais ir katedromis vadinsis Žemės ūkio akademija. Sakytum, simbolinis sutapimas, kad atkurtos Valstybės šimtmečio proga  spirale apsisukęs laikas Alma Mater pakelia į aukštesnį lygmenį, grąžindamas kadaise buvusį pavadinimą. O kaip bus su Prezidento Aleksandro Stulginskio vardu?

-Manome,  kad būtų simboliška Aleksandro Stulginskio vardą suteikti ASU Bandymų stočiai, tuo labiau kad agronomo išsilavinimą turėjęs Prezidentas gyvenime yra ūkininkavęs, o 1956-aisiais  grįžęs iš tremties dirbo tyrėju Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje.

Kaip universitetų susijungimą vertina Kauno regiono verslo atstovai? – paklausėme Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Benjamino Žemaičio:

„ASU, VDU ir LEU susijungimas – teisingas atsakas į objektyvią gyvenimo tiesą, juk studentų skaičius nuolat mažėja, todėl sujungti pajėgas ir infrastruktūrą – labai racionalus šių universitetų sprendimas. Manau, kad švietime, kaip ir versle, galioja tie patys principai – kuo didesnė struktūra, tuo ji efektyvesnė. Žinoma, iki tam tikro dydžio.

Mes, Kauno apskrities verslo atstovai, tikimės, kad susijungimas turės įtakos dar geresnei studijų kokybei. Be to, verslas labai stokoja technologinių specialistų, todėl tikimės, kad susijungę universitetai pritrauks  daugiau studentų į su biotechnologijomis ir bioištekliais grįstų aukštos pridėtinės vertės produktų  gamyba susijusias studijų programas. Tam turėtų padėti VDU vardo žinomumas ir svarus ASU įdirbis šioje srityje. Verslui tai būtų didžiulis teigiamas stimulas plėsti savo veiklą, tai, žinoma, teigiamai atsilieptų ne tik regionui, bet ir visai šaliai.“

Straipsnį taip pat galite rasti:

15min.lt

Theworldnews.net

Visaginietis.lt

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai