ASU moksleiviams pasiūlyta verslumo ugdymo programa pranoko rengėjų ir dalyvių lūkesčius

2018-05-28
777

Beveik 200 moksleivių iš Kauno miesto bei Kauno ir Prienų rajonų bendrojo lavinimo mokyklų įteikti Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto (ASU EVF) Verslumo ugdymo centro organizuotos Sumanaus moksleivio akademijos baigimo pažymėjimai. Tai visus mokslo metus trukęs edukacinis projektas, kurio metu paaugliai turėjo galimybę įgyti žinių apie verslą ir ugdyti nestereotipinio mąstymo įgūdžius. Kartu tai sėkmingai įveiktas iššūkis ASU EVF Verslumo ugdymo centro komandai.

Kauno r. Raudondvario gimnazijos technologijų mokytoja Solveiga Gilienė, į užsiėmimus Sumanaus moksleivio akademijoje atlydėdavusi 18 šios gimnazijos devintokų, pastebi, kad šiuolaikinius paauglius, nuolat „atakuojamus“ srauto įvairiausios informacijos, kuo nors sudominti tampa vis sunkiau. Tačiau programa „Sumanaus moksleivio akademija“ šiuo požiūriu buvo reta išimtis – mokyklinis autobusas sunkai talpino visus norinčiuosius vykti į ASU, o kelias valandas trunkančių užsiėmimų metu moksleiviai netgi atsisakydavo mokykloje įprastų pertraukų. „Tai įrodymas, kad užduotys buvo parinktos tikslingos ir paveikios. Dalį jų vėliau panaudojome klasės valandėlių metu tarp įvairaus amžiaus moksleivių. Taigi ne tik patys įgijome naujų žinių, bet ir paskleidėme jas kitiems. O tai – ne mažiau svarbu“, – neabejoja pedagogė.

Sumanaus moksleivio akademijos užsiėmimuose dalyvavo  9 – 11 klasių moksleivių grupės iš 8 mokyklų. Kiekvienai jų vyko 4 užsiėmimai, trunkantys po 4 val.

Po ASU EVF Verslumo ugdymo centro „skėčiu“ keleri pastarieji metai rengiami seminarai, mokymai, organizuojami verslo planų konkursai bei vasaros stovyklos ASU bei kolegijų studentams ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams. „Šiame kontekste centro komandai ir gimė idėja parengti originalią, baigtinę, pagrįstą pačių sukurta bei išbandyta metodika edukacinę verslumo kompetencijų ugdymo programą „Sumanaus moksleivio akademija“. Jos tikslas – išmokyti paauglius kryptingai siekti užsibrėžto tikslo. Kitaip tariant, situacijoje, kurioje galėtų būti sakoma: „Iškilo sunkumų“, šiuos žodžius mintyse keisti fraze: „Yra naujas iššūkis ir aš jį įveiksiu“. Verslumas turi būti ugdomas mokykliniais metais, o ne tuomet, kai žmogus „įmetamas“ į darbo rinką“, – neabejodama teigia ASU EVF Verslumo ugdymo centro vadovė Aistė Čapienė.

Ji pasakoja, kad paaugliams nebuvo skaitomos paskaitos – užsiėmimai vyko interaktyvių žaidimų forma, siekiant ugdyti  kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei mokant pažinti verslą visų pirma išmokstant pažinti save patį.

„Kalbėjome su moksleiviais apie tai, kokia asmenybė yra vertinga visuomenei. Ir džiugu, kuomet jie pripažįsta, kad tai kūrybiška, dinamiška asmenybė. Žaisdami analizavome savo stiprybes, silpnybes, galimybes, galinčias kilti grėsmes. Dalį žaidimų esame sukūrę patys, dalį parsivežėme iš Italijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Suomijoje vykusių konferencijų verslumo kompetencijų ugdymo temomis“, – vardija pašnekovė.

Čapienė pastebi, kad šiuo metu ne tik už laisvalaikio būrelius, bet netgi už vaiko dalyvavimą žinių olimpiadose tėvams tenka mokėti. Sumaniojo moksleivio akademijoje užsiėmimai vyko nemokamai. „Kadangi jau galime parodyti savo veiklos rezultatus, turime partnerių – Kauno r. savivaldybę, Kauno pramonės ir amatų rūmus, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija”, – džiaugiasi pašnekovė.

ASU EVF Verslumo ugdymo centro vadovės pastebėjimu, užsiėmimų metu itin kūrybiškai atsiskleidė vadinamieji „sunkūs“ paaugliai. „Matome, kad tie moksleiviai, kurie nerodo didelių gebėjimų moksle, gali būti labai aktyvūs kurdami idėjas ir išreikšdami save. Vadinasi, tokių neformalių užsiėmimų jiems reikia kaip vandens. Tarkime, paprašai mokinį surašyti popieriaus lapelyje teigiamas savo charakterio savybes. O jis purto galvą – esą tokių savybių neturintis. Tačiau padiskutavus paaiškėja, kad žmogus turi puikų humoro jausmą, yra aktyvus, nagingas ir t.t. Suprantama, mokykloje mokytojai dirba pagal dalykų programas, ir jie kiekvienos pamokos metu negali kurti interaktyvių žaidimų. O mūsų programa sudaryta taip, kad nepajudintas neliktų net pats didžiausias klasės tylenis. Iš tiesų pastebėti kiekvieną užsisklendusį  paauglį nėra lengva“, – pripažįsta A. Čapienė.

Paprašyta pakomentuoti vieną kurį verslo esmę padedantį suvokti su paaugliais žaistą žaidimą, centro vadovė siūlo sugalvoti du tarpusavyje visiškai nesusijusius žodžius – daiktavardį ir būdvardį. Tarkime, „stalas“ ir „pūkinis“. O tada šiam junginiui per keletą minučių sukurti verslo planą. Pašnekovės tvirtinimu, paaugliams tai pavyksta puikiai. Viena jų pasiūlytų idėjų – namams, kuriuose yra mažų vaikų, gaminti stalus minkštais kampais.

A.Čapienės teigimu, ASU yra vienas aktyviausiai su verslu bendradarbiaujančių universitetų. Todėl Verslumo ugdymo centras ir buvo įkurtas matant poreikį didinti verslumo kultūrą Lietuvoje, nes mūsų jaunimas dar vangiai kuria startuolius, t.y. technologines įmones, kuriančias aukštos pridėtinės vertės produktus, paslaugas bei imasi verslo. Dar inertiškesni yra vyresniosios kartos žmonės, dirbantys  samdomą darbą, užuot įgalinę savo sukauptą gyvenimo patirtį, įgūdžius bei iš to papildomai užsidirbę. Todėl ASU EVF Verslumo ugdymo centras turi planų ateityje į edukacinius užsiėmimus kviesti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius.

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai