Kauno universitetai atveria tobulėjimo galimybes gabiausiems miesto moksleiviams

2017-10-06

Kaune įsikūrusiuose universitetuose šiuo metu galima sutikti  gana neįprasto amžiaus „studentų“ –  moksleivių trečiokų, šeštokų bei dešimtokų.  Mat universitetinėse bazėse savo žinias visus mokslo metus gilins 135 gabiausi jaunieji kauniečiai, kurių IQ, įvertintas pagal Wechslerio trumpąją intelekto skalę, viršija 120 balų. Šie moksleiviai – Kauno miesto savivaldybės iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje startavusios tarpdisciplininės itin gabių vaikų ugdymo programos dalyviai.

Pastaruoju metu Kauno miesto savivaldybė įgyvendina daug įvairių projektų bei iniciatyvų. Tačiau ši programa, kuomet savo pajėgas ugdyti gabius vaikus sutelkia savivalda ir aukštosios mokyklos, yra unikali ne tik šalies, bet ir visos Europos mastu (panašių programų populiarumu pasaulyje pirmauja Izraelis, jas yra susikūrę ir kai kurių kitų Azijos valstybių bei JAV universitetai).

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Balčiūnas teigia, kad su vietos bendrojo lavinimo mokyklų vadovais ir universitetų atstovais jau ilgą laiką ieškota galimybių, kaip gabius vaikus įtraukti į jų talentus puoselėjančią veiklą. Tačiau šių diskusijų rezultatas paveikė tik pavienes mokyklas – jos tapo profilinėmis vieno ar kito universiteto gimnazijomis. Dalį mokyklų vadovų bendruomenės tokia situacija tenkino, tačiau nuošalėje paliko daugelį gabių vaikų, besimokančių kitose mokyklose.

„Kai pernai pradėjau vadovauti darbo grupei, turėjusiai atsakyti į klausimą, kaip šią problemą spręsti, buvo nutarta sukurti vieningą, tęstinę,  tarpdisciplininę itin gabių vaikų ugdymo programą. Be abejo, suvokėme, kad tai bus iššūkis ir mokykloms, turėsiančioms tokius vaikus atrinkti, ir universitetų bendruomenėms, priimančioms nepilnamečius „studentus“, ir pačiam savivaldybės Švietimo skyriui“, – dėsto G. Balčiūnas.

Pasak jo, buvo planų į programą įtraukti visų klasių mokinius, tačiau tokiai imčiai nebuvo  finansinių galimybių. Todėl pasirinkti tam tikri  tarpiniai Lietuvos švietimo sistemos, „taškai“,  t. y. pernykštės antrosios, penktosios ir devintosios klasės. Tačiau planuojama, kad šiems vaikams einant pirmyn, kartu bus plečiama ir programos imtis.

Pretenduoti į dalyvavimą programoje galėjo tiek valstybinės ugdymo įstaigos,  kurių steigėjas yra Kauno miesto savivaldybė, tiek ir privačios.

Pašnekovas neslepia, kad buvo itin nerimaujama dėl pačios dalyvių atrankos procedūros. Mat didžioji dauguma tėvų paprastai labai jautriai reaguoja į savo vaiko vertinimo rezultatus. „Diskutavome su universitetų psichologijos specialistais,  kurie ir pasiūlė kaip vertinimo instrumentą naudoti Wechslerio trumpąją intelekto skalę (WASI), kuri nustatant vaikų pažintinius gebėjimus yra dažniausiai taikoma visoje Europoje.  Šio testo skalę sudaro keturios dedamosios, iš kurių vėliau išvedamas bendras verbalinių ir neverbalinių gebėjimų IQ.

Kadangi pagal nustatytą kvotą priimti visų norinčiųjų buvo neįmanoma, brūkšnys nubrėžtas ties 120 IQ riba. Tačiau ų į programą patekusių trečiokų jis yra gerokai aukštesnis ir viršija 140 balų.

Šiais mokslo metams programai įgyvendinti Kauno miesto savivaldybė yra paskyrusi 65 tūkst. Eur. Strateginiame savivaldybės plane šiam tikslui per trejus metus numatyta skirti 198 tūkst. Eur.

Kalbinta vieno į programą įsijungusiųjų  – Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU)  – Studijų skyriaus vedėja doc. dr. Rita Pupalienė pasakoja, kad  šio universiteto dėstytojams kartu su bendrojo lavinimo mokyklų vadovais bei pedagogais iš tiesų teko gerokai  pasukti galvas, norint vaikams pasiūlyti tai, kas įmanoma geriausio.

„Nutarėme, kad trečiokus turėtų itin sudominti ASU Meždioklėtyros laboratorija, kurioje vaikai mokysis pažinti paukščius ir gyvūnus. Taip pat arbaretumas.  Trečiokai gamtos pažinimo temą plėtos, bandydami atsakyti į klausimą: „Kas miške yra barsuko draugai?“ Kitaip tariant, bus sudarinėjama gamtoje neišvengiama maisto grandinė, plečiamos vaikų jau turimos  biologijos žinios. Dešimtokams, siekdami fundamentinių mokslų ir praktikos integralumo, siūlysime matematiškai apskaičiuoti medienos tūrius. Iš tiesų mediena yra tokia medžiaga, kurios tūrį nustatyti nėra labai paprasta. Bendrojo lavinimo mokyklos nėra  įsirengusios tokių modernių laboratorijų ir sukaupusios tokių turtingų kolekcijų, kokias turi ASU. Tad nėra abejonės, jog vaikai pas mus pamatys ir sužinos daug naujų įdomių dalykų. Ir vienerių mokslo metų tam tikrai nepakaks“, – pastebi ASU Studijų skyriaus vadovė.  Pasak jos, džiugina ir faktas, kad universiteto lektoriai mielai sutiko padirbėti su aukštajai mokyklai neįprasta moksleivių auditorija.

Į pirmąjį užsiėmimą ASU Miško biologijos ir miškininkystės institute dukrą Radvilę, Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos trečiaklasę, atlydėjusi kaunietė Jolita Kriščiūnienė  pripažįsta, kad ją savivaldybės ir universitetų iniciatyva ugdyti gabius vaikus ir stebina, ir džiugina. „Manau, kad šiuo metu tikrai ne visos šeimos turi galimybę lavinti savo atžalas taip, kaip norėtų, nes tai yra brangu. O šiuo atveju tėvams užsiėmimai nieko nekainuoja. Ir tai puiku. Be abejo, darbo dieną rasti laiko atvežti vaiką į universitetą nėra visiškai paprasta, tačiau mintis, kad jis turi galimybę praplėsti savo žinių ratą, tėvų rūpesčius tikrai atperka“, – teigia J. Kriščiūnienė.

Straipsnį taip pat galite rasti kauno.diena.lt

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai