Lietus nesutrukdė herbologams vertinti Aukštaitijos ūkininkų laukų piktžolėtumo

2017-08-08

Apsiniaukęs liepos mėnesio dangus ir kartkartėmis prapliumpantis stiprus lietus nesutrukdė herbologams vertinti Aukštaitijos regiono ūkininkų laukų piktžolėtumą. Pirmąją ekspedicijos dieną pradėjome Genovaitės Sakalauskienės ekologiniame ūkyje. Septynerius metus ūkininkavusi Molėtų rojone, nuo 2000 m. įsikurė gražiame gamtos kampelyje Ukmergės r., Žalgirių km. Ūkininkė turi 56 ha žemės, iš jų apie pusę užima sodai ir uogynai. Kitoje ūkio dalyje auginami javai. Dalis vaisių ir uogų ūkyje perdirbama – šaldomos uogos, spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, gaminamos tyrės, sirupai. Produktai, paženklinti prekės ženklu „Genutės uogainė“, parduodami turgeliuose, mugėse, „Iki“ tinklo parduotuvėse. Ūkio šeimininkė laukuose augančius baltąjį šakinį (Silene pratensis (Rafn.) Godr.), dirvinį vijoklį (Convolvulus arvensis L.), paprastąją linažolę (Linaria vulgaris Mill.), paprastąją šilingę (Lysimachia vulgaris L.), siauralapį gaurometį (Chamerion angustifolium (L.) Holub), tikrąją sidabražolę (Potentilla argentea L.) ir kt. augalus nelaiko piktžolėmis. Šie augalai ūkyje yra svarbūs bioįvairovei didinti. Antai, šparagų (smidrų) lauke augančios balandos atlieka „amarų surinkimo“ darbą. Klausydami įdomių ūkininkės pasakojimų apie ekologinį ūkininkavimą vaišinomės kvapniomis įvairių žolelių arbatomis bei gardžiu omletu su šparagais.

Ekspediciją pratęsėme Valentino Genio ekologiniame ūkyje Ukmergės rajone, Juodausių kaime. Ūkis kūrėsi 1998–2000 m. ir nuo 46 ha išaugo iki 2000 ha. Nuo 2006 m. V. Genio ūkis turi ekologinio ūkio statusą. Ūkyje vyrauja priesmėliai. Taikoma 12 narių rotacija. Sėjomainoje auginami spelta kviečiai, žieminiai rugiai, kmynai, motiejukai, baltieji dobilai. Iš trumpaamžių piktžolių pasėliuose plinta baltoji balanda (Chenopodium album L.), daržinė žliūgė (Stellaria media (L.) Vill.), siauralapė žliūgė (Stellaria graminea L.), dirvinė aklė (Galeopsis tetrahit L.), dirvinė neužmirštuolė (Myosotis arvensis (L.) Hill), kibusis lipikas (Galium aparine L.), paprastoji rugiagėlė (Centaurea cyanus L.), paprastoji gaiva (Lapsana communis L.), vienametė miglė (Poa annua L.), iš daugiamečių – dirvinė glažutė (Cerastium arvense L.), mėlynžiedis vikis (Vicia cracca L.), paprastasis varputis (Elytrigia repens (L.) Nevski), rauktalapė rūgštynė (Rumex crispus L.), paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.). Pasėlių piktžolėtumo problema sprendžiama formuojant daugianarius (daugiafunkcius) pasėlius: spelta kviečių ir baltųjų dobilų; žieminių rugių, baltųjų dobilų ir motiejukų; žieminių rugių, kmynų ir baltųjų dobilų. Javai sėjami pakrikai. Spelta kviečių sėjama 200 kg ha-1, žieminių rugių – 120 kg ha-1, kmynų – 10 kg ha-1, baltųjų dobilų – 2 kg ha-1, motiejukų – 4 kg ha-1. Ūkyje daug dėmesio skiriama struktūringo, sveiko ir gyvybingo dirvožemio formavimui. Javai nepjaunami, kaip įprasta, o nukaršiami varpų karštuvais, paliekant visus šiaudus lauke. Taip mažinama vandens ir vėjo erozija, reguliuojamas dirvožemio drėgmės ir temperatūros režimas, formuojama trupininė dirvožemio struktūra, suaktyvinama mikroorganizmų veikla. 2016 m. iš Argentinos įsigytu specialu volu  viename iš ūkio laukų šiaudai buvo prilenkti prie dirvos paviršiaus, o dabar jie yra puikus mulčias. Minėtame lauke kmynų projekcinis padengimas sudaro 40, dobilų – 20, piktžolių – 20 proc. Kmynai kuliami ne antraisiais, o trečiais metais po jų sėjos. Nuo 2000 m. ūkyje taikoma neariminė žemės dirbimo technologija: dirbama lėkštiniais padargais ir skutikliais 4–8 cm gyliu. Vidutinis spelta kviečių derlingumas siekia 5,2 t ha-1, žieminių rugių – 3,2 t ha-1, kmynų – 0,6 t ha-1, motiejukų – 0,4 t ha-1. Ūkyje rengiami seminarai, lauko dienos.

Pirmąją ekspedicijos dieną užbaigėme didingame Taujėnų dvare. Taujėnų dvaras minimas nuo XVI a. antros pusės. Klasicistinio stiliaus rūmus 1802 m. pastatė tuo metu dvaro šeimininku buvęs Benediktas Marikonis. Dvaras iki XX a. vidurio buvo kunigaikščių Radvilų rezidencija. Šalia dvaro ošia apie 13 ha plotą užimantis angliškojo stiliaus parkas, kurio didžiausios vertybės – seni ąžuolai, liepos, topoliai, tvenkiniai, koplytėlė su Švč. Marijos skulptūra, svirnas, rūsys, bitininko namas ir netgi akmenų kolekcija.

Saulėtą antrosios ekspedicijos dienos rytą vykome į Vitalijaus Petronio šeimos ūkį Pajuodžių km., Anykščių r. Ūkininkas turi apie 500 ha žemės. Ūkyje auginamos įvairių rūšių uogos, vaisiai ir javai. Herbologams didelį įspūdį paliko pavyzdingai tvarkomi sodai. Tarpueiliai prižiūrimi trejopai: vienuose laikoma dirbama žemė, kituose įsėtas daugiamečių žolių mišinys, kuris dažnai šienaujamas, o trečiuose auga sideraciniai augalai – garstyčios. Prie obelų pritvirtinti davikliai informuoja apie susidarusias palankias sąlygas grybinėms ligoms plisti. Sodinamąją medžiagą ūkininkas perka iš Lenkijos. Ūkyje serbentų derlius nuimamas kombainais, tačiau nemažai ir rankų darbo: vaismedžių genėjimas, šakų rišimas „oranžiniais kaspinėliais“ ir t. t. Šįmet daug žalos vaismedžiams ir vaiskrūmiams padarė šalčiai ir šalnos. Todėl, pasak ūkininko, derlius bus mažesnis. Turėjome galimybę apžiūrėti moderniai įrengtą vaisių ir uogų perdirbimo cechą, sandėlius ir šaldytuvus, kuriuose vaisiai laikomi kontroliuojamoje labai mažo deguonies kiekio atmosferoje. Ūkyje vaišinomės kvapniomis medlievų uogomis bei gaiviomis vaisių ir uogų sultimis.

Lydimi Aleksandro Stulginskio universiteto absolvento, augalų apsaugos agronomo Into Liutkaus apžiūrėjome Audriaus Juškos šiltnamių ūkį, įsikūrusį Anykščių miesto pašonėje. 10 ha plote įrengta 10 šiltnamių, iš jų 6 stikliniai ir 4 polietileniniai. Akmens vatoje auginami įvairių veislių pomidorai, agurkai, o apsilankymo metu darbuotojai ruošė šiltamį ir braškėms auginti. Augalų daigai atvežami iš Lenkijos. Daržovės laistomos ir tręšiamos kompiuterizuota lašeline sistema. Lauke įrengta meteorologinė stotelė fiksuoja apšviestumą, vėjo kryptį, kritulius ir pan. Kai augalas gauna atitinkamą kiekį saulės šviesos, automatiškai įsijungia laistymo sistema. Pagal vėjo kryptį kompiuterinė sistema reguliuoja ir šiltnamių vėdinimą. Darbuotojai tiek prižiūrėdami, tiek skindami daržoves naudojasi savaeigiais vežimukais. Ūkyje didelis dėmesys skiriamas biologinei augalų apsaugai – natūralūs augalų kenkėjų priešai atvežami iš Belgijos, Olandijos. Pomidorų žiedeliams apdulkinti šiltnamiuose apgyvendintos ir olandiškos kamanės. Ūkyje užauginta produkcija realizuojama Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose.

Lietuvos herbologų draugijos ekspediciją apvainikavo apsilankymas kartu su gidu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Elmininkų bandymų stoties direktoriumi dr. Kęstučiu Rainiu Anykščių r. istoriniuose bei kultūriniuose perluose: Burbiškio dvare, Arklio muziejuje, Anykščių miesto bažnyčioje.

Ekspedicijoje dalyvavo 22 herbologai iš 9 skirtingų institucijų. Ekspediciją parėmė ūkininkas Valentinas Genys ir UAB „Agroprimum“.

Prof. dr. Aušra Marcinkevičienė,
doc. dr. Darija Jodaugienė
ASU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai