Lietuvai rudenį ir pavasarį paskelbia ASU vykstančios parodos

2017-10-02

Spalio 5-7 d. Aleksandro Stulginskio universitete (ASU)  sušurmuliuos dešimtoji tarptautinė miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų paroda „Sprendimų ratas 2017“. Tai viena iš dviejų tradicinių ASU erdvėje kasmet rengiamų agroverslui bei plačiajai visuomenei skirtų parodų.

 Įvairių šviečiamojo pobūdžio renginių mūsų šalyje vyksta apsčiai. Todėl būti organizatoriumi tokio renginio, kuris dalyvių, lankytojų gausa bei turinio naujumu pranoktų kitus, gana ambicingas iššūkis. Tačiau akivaizdu, kad ASU su šia užduotimi kasmet  pavyksta susidoroti itin sėkmingai – jau nuo 2009 m. “Ką pasėsi… ” pripažįstama didžiausia šalyje, o miško, medžioklės, aplinkos ir gyvulininkystės technologijų paroda „Sprendimų ratas 2016“ užėmė šeštąją vietą.

Apie tai, kokios „dedamosios“ lemia šių renginių populiarumą, kokią naudą jie teikia žemdirbiškajai visuomenei bei pačiam universitetui, pasakoja už parodų rengimą atsakingo ASU padalinio  – Žemės ūkio mokslo ir  technologijų parko  – vadovas  doc. dr. Virginijus VENSKUTONIS.

Tarpukariu 1922 m. Kaune surengta pirmoji Žemės ūkio ir pramonės paroda tapo istoriniu šalies įvykiu, minimu iki šiol. Sovietmečiu tokios parodos taip pat vyko. Kokiomis aplinkybėmis ir kada žemdirbiškasis šių parodų segmentas persikėlė į ASU erdvę?

Prieš 25 m. tai lėmė dvi palankiai sutapusios aplinkybės. Tuometis universiteto rektorius prof. Albinas Kusta,  grįžęs iš JAV, kur turėjo  galimybę apsilankyti žemės ūkio parodoje,  pasiūlė tokios iniciatyvos imtis ir mums. Tuo metu žengiančių pirmuosius žingsnius, o nūnai agoverslo lyderėmis tapusių įmonių „Lytagra“, „Dojus“, „Rovaltra“ vadovai, atvykę pas mus, irgi ėmė raginti, kad rengti parodas – universiteto priedermė. Ir tai tikra tiesa, nes parodų tikslas  – mokslo inovacijų sklaida.

Atvirai tariant, šiandien kelia šypseną prisiminus, kokiomis sąlygomis savo pirmąją parodą rengėme. Universitete turėjome vieną labdara gautą kompiuterį ir vieną fakso aparatą, kurio popieriaus „kilimas“, rastas rytą, netilpdavo kabinete.

Mūsų formatas ėmė sparčiai augti, atsiradus galimybei Lietuvos ūkininkams pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Ir parodos lankytojams buvo bene vienintelė galimybė iš arti apžiūrėti modernią vakarietišką žemės ūkio techniką. Tad jie važiavo ne tik patys, bet ir atsiveždavo savo verslo planų rengėjus, idant šie  suprastų, ką konkrečiai ūkininkas nori įsigyti. Suprantama, tokios, kokią turime šiandien, ekspozicijų infrastruktūros universitete nebuvo. Pamenu, vienais metais pjovėme  piktžoles ir klojome šiaudus, kad lankytojams būtų bent kiek patogiau. Tad viską, ką uždirbdavome, investuodavome į naujas asfalto dangas.

Kadangi su laiku buvome įgiję patirties ir jau visai neblogą infrastruktūrą, 2007 – aisiais  Lietuvos artojų asociacija pasiūlė ASU imtis Pasaulinių arimo varžybų, kurios turėjo vykti Lietuvoje, organizatoriaus vaidmens. Sakyčiau, šis sėkmingai suorganizuotas renginys buvo itin naudingas universitetui, nes gavome finansavimą universiteto infrastruktūros pagerinimui.

Kasmet surengiate dvi parodas. Kuo skiriasi jų tematika?

Manome, kad reikia atiduoti duoklę ne tik žemės ūkiui, bet ir miškams, kurie mūsų šalyje užima bene trečdalį teritorijos. Be to, ASU rengia būsimus miškininkus, aplinkosaugininkus. Todėl pavasarinę parodą orientuojame į žemdirbystę, o rudeninę – į miškininkystę.

Apmaudu, kad dėl nesėkmingai tebesitęsiančios šalies urėdijų reformos, pačios urėdijos šiemet parodoje gali ir nedalyvauti. Nors raginome, kad miškininkai atvažiuotų ir patys betarpiškai išdėstytų savo problemas, nes šiuo atveju visuomenei daug kas tebėra neaišku.

Tačiau tikimės, kad kaip ir kasmet šauniai prisistatys Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Esame numatę ir naują kryptį  –  kontaktų mugę. Joje šiemet bus pristatomi regionų verslai, produktai taip pat gerieji socialinio verslo pavyzdžiai.

Iš tiesų rudeninį „Sprendimų ratą“ norėtųsi restruktūrizuoti ir labiau  orientuoti į gyvulininkystės sektoriaus ekspozicijas, kadangi pavasarinėje parodoje visi norintieji dalyviai jau sunkiai besutelpa. Galėtume demonstruoti pašarų ruošimo techniką, veislinius gyvulius,  nes tam turime ir šiuolaikišką paviljoną. Tačiau  veislininkystės parodų rengimas reikalauja daug lėšų, o universitetas finansavimo tam iš valstybės, deja,  negauna. Taigi ne visos idėjos staiga „išsprogsta“ taip, kaip norėtųsi.

Kokią naudą parodų rengimas duoda pačiam universitetui?

Sakyčiau, tai pati geriausia ASU reklama. Ir šio reiškinio mums pavydi visos kitos šalies aukštosios mokyklos.

Yra prognozuojančiųjų, kad esą baigsis ES parama Lietuvos žemdirbiams, baigsis ir žemės ūkio parodų populiarumas.

Su tokia nuomone nesutikčiau. Mūsų žemdirbiai šiandien jau yra tiek stiprūs, kad vis daugiau jų naują žemės ūkio techniką įsigyja be ES investicinės paramos. Be to, parodų metu demonstruojamos ne tik mašinos, bet ir naujos technologijos, nauji produktai. Taigi parodos  – puikus ir kiekvienam prieinamas būdas visa tai pamatyti.

Pats Jūsų vadovaujamo ASU padalinio pavadinimas – Žemės ūkio mokslo ir  technologijų parkas – „sufleruoja“, kad atliekate ir kitokių darbų. Kokie jie?

Mūsų parkas vienija tris centrus: Parodų organizavimo, Naujų technologijų diegimo ir Kaimo regioninės plėtros. Juose nuolat intensyviai darbuojasi 14 žmonių komanda, o pačių parodų metu dirbančių žmonių skaičius išauga net iki 150 – ties, nes turime užtikrinti saugą, tvarką, transporto srautų reguliavimą ir daugelį kitų dalykų. Parodų organizavimo centro veiklos rezultatai, be abejo, visuomenei matomi geriausiai. Mums patiems parodos atneša ir daugiausiai pajamų.

Naujų technologijų centro užduotis  – agrosektoriuje dirbantiems praktikams perduoti mokslo naujoves. Stengiamės tą ir daryti. Universiteto bandymų stotyje vyksta įvairūs bandymai, vėliau jų rezultatai apibendrinami bei  pateikiamos  rekomendacijos. Dirbame ne tik savo bandymų stotyje, bet aktyviai bendradarbiaujame ir su  agroverslo įmonėmis. Drauge rengiame seminarus, ūkininkų ūkiuose vyksta  lauko dienos, kurių metu pristatomos naujausios  technologijos. ASU Naujų technologijų centro veikla pastaruoju metu yra taip išaugusi, kad Lietuvos erdvėje jau neišsitenkame – dalyvaujame konferencijose Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Anglijoje ir ten skleidžiame ASU mokslininkų ir agroverslo bendradarbiavimo patirtį.

Mūsų parko Kaimo regioninės plėtros centras dirba su regionuose veikiančiomis organizacijomis: kaimiškų vietovių vietos veiklos grupėmis, bendruomenėmis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Pagal poreikį yra teikiamos mokymų ir konsultavimo paslaugos, atliekami sociologiniai tyrimai, rengiamos studijos, verslo planai tradiciniam ir socialiniam verslui. Centro darbuotojai padeda inicijuoti novatoriškus projektus kaimo vietovėse, tarpininkauja projektų vykdytojams užmezgant kontaktus su reikiamais specialistais, pateikia savo įžvalgas, kurios skatina pokyčius kaime.

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai