Lietuvos žemės ūkio „žirgas“ – augalininkystė. Ar nepristigsime raitelių?

2018-06-22
532

Darbuotojų paieškos platformos nuolat mirga skelbimais, kuriuose SOS šaukia žemės ūkio bendrovės, trąšomis, cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis prekiaujačios įmonės, žemdirbių konsultavimo  įstaigos, ieškančios įdarbinti jei ne diplomuotą agronomą, tai bent jau šios specialybės studentą. Ir tai nestebina, nes mūsų šalies žemės ūkio „žirgas“ – augalininkystė, t.y. grūdinių ir ankštinių kultūrų auginimas bei eksportas. Ir nors šiemet dėl pasėlius alinančios sausros rekordinis derlius nebus kuliamas, šiuolaikiškos agrotechnologijos bei agronomų konsultantų kompetencija žemdirbiams leidžia iš dalies amortizuoti net ir šiuos  nuostolius. Agronomijos specialistų žiniomis pažangūs ūkininkai naudojasi ne tik ekstremaliais atvejais, bet praktiškai kiekviename savo veiklos žingsnyje – pradedant dirvos ruošimu sėjai, baigiant derliaus realizacija. Tačiau paradoksas, kad agrotechnologijos srities specialistų poreikiui augant, jų į darbo rinką išleidžiama gerokai mažiau nei reikia. Klausimas – kodėl,  ir kur nueisime, eidami tokiu keliu.

Šiuolaikinė žemdirbystė be agronominių žinių neįmanoma

„Metų ūkio“ apdovanojimą 2016 – aisiais pelniusio Kėdainių r. augalininkystės krypties ūkio šeimininkai broliai  Remigijus ir Egidijus Gružai  – buvę kauniečiai, kurių specialybės visiškai nesusijusios su žemės ūkiu.  Tačiau taip nutiko, kad atsiimtą senelių žemę parduoti nesinorėjo, o dirbti reikėjo. Taip abu tapo ūkininkais praktikais, neturėdami jokių teorinių žinių apie augalininkystės specifiką. „Iš tiesų didelės bėdos tarsi ir nebuvo, nes viską darėme bei pirkome  tik pasikonsultavę su profesionalais. Į ūkį nuolat atvykstančių agronomų darbas vienai dukrų pasirodė toks įdomus, kad ji, baigusi gimnaziją Kaune, pati pasirinko agronomijos studijas Aleksandro Stulginskio universitete“, – pasakoja R. Gružas, pastebėdamas, kad šiuolaikinis žemės ūkis reikalauja labai daug žinių, kurių pačiam ūkininkui aprėpti neįmanoma.

Kėdainiškio ūkininko mintims antrina ir žemės ūkiui skirtais cheminiais preparatais prekiaujančios įmonės „Adama Northern Europe“ generalinė direktorė Erika Povilionienė. Ji pasakoja, kad tarptautinė kompanija „Adama“ augalų apsaugos produktus tiekia daugiau kaip į 120 pasaulio šalių. Vilniuje veikiantis kompanijos padalinys yra atsakingas už Lietuvos, Latvijos bei Estijos didmenines rinkas. „Mūsų produktai tikrai nėra tie, kuriuos galėtų siūlyti eilinis vadybininkas. Mūsų darbuotojai privalo profesionaliai išmanyti visus augalų fiziologijos niuansus. Kitaip tariant, būti agronomai su universitetiniu išsilavinimu.  Žmones juk gydo gydytojai, o ne medkirčiai, taigi ir augalais tinkamai pasirūpinti gali tik šios srities profesionalai. Tačiau Latvijoje dirbantys mūsų įmonės atstovai ypač skundžiasi tuo, kad tokios aukštos kvalifikacijos specialistų kaip Lietuvoje, ten tiesiog nėra“, – kalba E. Povilionienė. Pati Aleksandro Stulginskio universitete (tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje) studijas baigusi pašnekovė pastebi, kad mūsiškis universitetas turi puikią infrastruktūrą bei akademinį potencialą rengti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistus.  Ir to neišnaudoti bei neskatinti  – didžiulė klaida.

Tai, kad agronomo profesija gyvybinga bei reikalinga, teigia  ir Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė. Tačiau, pašnekovės pastebėjimu, sensta ne tik šalies ūkininkai, bet ir agronomai. Todėl gretų papildymas jaunais specialistais yra būtinas.

„Tokie produktai kaip  cheminės trąšos ar pesticidai ūkininkams turėtų būti pardavinėjami tik kartu su žiniomis, profesionaliomis konsultacijomis apie jų naudojimą. O Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užduotis šiuo atveju – pasirūpinti, kad šalis nepristigtų agronomų, sugebančių šį darbą dirbti. Tačiau problemą įžvelgiu tame, kad pačiose žemės ūkio politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose valstybės įstaigose lieka vis mažiau žemės ūkio krypties išsilavinimą turinčių specialistų. Jeigu žemės ūkio strateginio planavimo srityje dirba specialistas, neturintis žemės ūkio srities išsilavinimo ir darbo patirties, toks žmogus, tikėtina, ir galvoja, jei aš einu pareigas be žemės ūkio krypties išsilavinimo, tai gal šis išsilavinimas ir visai nereikalingas?“ – svarsto  G. Butkienė.

Parengiama pusė tiek, kiek reikėtų

ASU Agronomijos fakulteto dekanė prof. dr. Aušra Blinstrubinė teigia, kad  Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modernų vystymąsi ir konkurencingumą  globalioje rinkoje nulemia  mokslo rezultatais grįstos inovacijos bei aukštos kvalifikacijos specialistai.  ŽŪM užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo poreikis nuo 2021 – 2024 metais  turėtų didėti. Prognozuojama, kad kasmet žemės ūkio specialistų gretas turėtų papildyti apie 150 bakalaurų ir 40 magistrų.

“Deja, t tenka pripažinti, kad žemės ūkio bakalaurų poreikis darbo rinkoje tenkinamas tik 52,24 proc., magistrų – 57,36 proc., nors potencialo parengti didesnį studentų skaičių neabejotinai yra. Iš tiesų džiaugiamės, kad studijas mūsų universitete  renkasi motyvuoti vaikai. Tačiau ne paslaptis, kad regionų bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų parengimo lygis šiandien yra žemesnis  nei didmiesčių gimnazijose, todėl valstybės finansuojamus studijų krepšelius dažniausiai ir “susišluoja” miestiečiai. O mokėti už vaiko mokslą universitete išgali tikrai ne kiekviena kaime gyvenanti šeima. Taip savo ateitį su žemės ūkiu norintys susieti vaikai, kurių labiausiai ir lauktume, netenka galimybės studijuoti“, – apgailestauja A. Blinstrubienė.

Pašnekovės teigimu, aukštos kvaligikacijos specialistų poreikį pagrindžia ir pernai atliktas profesijos lauko tyrimas. Beveik 90 proc. darbdavių nurodo, kad agroverslo įmonėse, tarnybose, žemės ūkio bendrovėse, valstybės valdymo institucijose bei mokslo ir studijų įstaigose iš visų aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių  darbuotojų apie 32 proc. turėtų sudaryti specialistai, įgiję žemės ūkio mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį.

“Mūsų absolventų įsidarbinimo procentas labai aukštas. Daugelis jų sėkmingai dirba stambiose tarptautinėse kompanijose. O tai įrodymas, kad patvirtiname ir jų pačių, ir darbdavių lūkesčius”, – pastebi A. Blinstrubienė.

Padėtų papildomas konkursinis balas

Nuo 2019  – ųjų  mokslo metų pradžios  aukštojo mokslo finansavimo sistema mūsų šalyje turėtų keistis ir  „studentų krepšelių“ nebelikti.  Vyriausybė žada, kad iki to laiko universitetams bus pateikti valstybės užsakymai, kiek ir kokių specialybių absolventų parengti.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad ekspertai artimiausiu metu turėtų pateikti labai argumentuotus skaičiavimus, kiek ir kokių specialistų šalies ūkiui, taigi ir agrosektoriui,  reikės trumpuoju ir ilguoju periodais. Savo žodį šiuo atveju turėtų tarti ir Žemės ūkio ministerija kaip valstybinio užsakymo iniciatorė, taip pat Žemės ūkio rūmai bei Lietuvos pramoninkų konfederacija.

„Esamų švietimo sistemos skylių per vieną dieną, deja, neužlopysime ir miesto bei kaimo bendrojo lavinimo mokyklų nesuvienodinsime. Todėl lieku prie savo nuomonės, kad motyvuotiems studijuoti žemės ūkio krypties mokslus abiturientams turėtų būti suteikiamas papildomas konkursinis balas stojant į universitetą“, – reziumuoja A. Stančikas.

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai