Studijų kartelė nuosekliai kyla jau kelerius metus: štai, pavyzdžiui, 2017 m. universitetai į valstybės finansuojamas studijas galėjo priimti surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo, dauguma aukštųjų mokyklų tokią pačią studijų kartelę taikė ir stojantiems į mokamas studijų vietas. Iki 2017 m. ministerija galėjo tik raginti aukštąsias mokyklas įsivesti minimalų balą tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

Mažiausias stojamasis konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių dalykų brandos egzaminų. 3,6 balas susidaro, jeigu mokinys išlaiko 4 brandos egzaminus pagrindiniu lygiu – surenka vidutiniškai po 36 balus iš 100. Pagal dešimtbalę skalę tai yra šešetas. Slenkstinį balą 2 stojantysis surenka 4 brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu – gavęs vidutiniškai po 20 balų iš 100. Konvertavus į dešimtbalę skalę, tai yra ketvertas.

Pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą abiturientai, šiemet kaip ir pernai būtinai turės būti išlaikę bent 3 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas); užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojančiuosius į menų studijas). Matematikos brandos egzaminas turi būti išlaikytas ne mažesniu negu 25 balų įvertinimu, išskyrus besirenkančius humanitarinius mokslus – jie matematikos egzaminą turi būti išlaikę ne mažesniu negu 16 balų įvertinimu.