Skaitmenizacijos revoliuciją išgyvenantis finansų ir apskaitos sektorius laukia naujos kartos specialistų

2018-12-03
237

Nuolat aktyviai bendradarbiaujantys partneriai – Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Finansininkų klubas – lapkričio 29 – 30 dienomis surengė verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus forumą, skirtą aptarti finansų ir apskaitos pokyčiams skaitmenizacijos procese.

Sveikinimo žodį renginyje taręs ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas patikino, kad netrukus išaugsiančio universiteto misija eiti koja kojon su verslu ir ateityje išliks nepakitusi – bus stengiamasi rengti tokius specialistus, kurie sugebėtų naudotis moderniausiais finansų valdymo instrumentais ir būtų paklausūs sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje.

ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė dalydamasi įspūdžiais kalbėjo, kad mokslininkams neabejotinai vertinga išgirsti prognozuojamas ekonomikos tendencijas, įžvalgas apie tai, kaip keisis pasaulis ir bankininkystės sektorius, kokios technologinės naujovės numatomos Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos srityje. „Turėjome progą dar kartą pasitvirtinti, kad tai, ką darome universitete, darome gerai“, – neabejojo A. Miceikienė.

Prognozėmis apie neišvengiamus pokyčius finansų pasaulyje forumo metu dalijosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė, bendrovės „Hegelmann Transporte“ finansų direktorius Vytis Arlauskas, Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs, „EY“ asociajuotasis partneris Linas Šneideris, Jungtinėje Karalystėje veikiančios audito, mokesčių ir konsultacijų įmonės „Adams Moore“ atstovė Eglė Rybak. Į forumo formatą organiškai integravosi ir žinomo muzikos atlikėjo Jurgio Didžiulio įžvalga apie emocinius įmonių išteklius ir jų santykį su finansiniais rezultatais.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, pristatęs institucijos veiklą inovacijų srityje, kalbėjo apie tai, kokie virsmai ir pokyčiai prognozuojami finansų pasaulyje ir kokių galima laukti netikėtumų.

Pasak V. Vasiliausko, LB pirmiausia atsakingas už klasikinį saugumą – finansinį stabilumą ir tvarią sektoriaus raidą. Kalbėdamas apie rizikas, kurias gali kelti kibernetinės atakos, IT sprendimai, nauji rinkos dalyviai, naujos paslaugos, kai nebankinio sektoriaus žaidėjai bando įžengti į bankinį sektorių, V. Vasiliauskas neabejojo, kad daug ką reikia išmokti atpažinti, pasirengti ir atremti.

Finansų ministerijos atstovė I. Mickutė kalbėjo apie apskaitai keliamus iššūkius ir galimybes skaitmeninimo procese – kaip apskaitoje registruoti virtualioje erdvėje vykstančias operacijas, kokiam turtui priskirti kriptovaliutas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė E. Janušienė pabrėžė, kad sąžiningiems mokėtojams VMI siūlo partnerystę. Ji pristatė minimalius patikimo kliento kriterijus, nuo 2020 m. diegiamas viešas kliento korteles.

UAB „Hegelmann Transporte“ finansų direktorius Vytis Arlauskas, pasitelkęs vaizdinę medžiagą, įtaigiai pademonstravo, kas nutiktų bendrovėje, jei visose darbo grandyse nebūtų diegiamos pažangios technologijos – nuo E klasės mersedesui prilygstančio sunkvežimio kabinos iki operatyvios darbo laiko ir poilsio kontrolės.  „Tiesioginiai skaitmeninimo rezultatai yra akivaizdūs, rankų darbas minimizuotas. Be visų šių naujovių būtų lengva paklysti popieriuose ir kelyje, nesutvarkius procesų augimas nebūtų sklandus“, – teigė V. Arlauskas.

Verslininkas ir investuotojas I. Laurs pateikė kapitalo nelygybės matricą. Jo teigimu, per pastaruosius 50 m.  visas ekonomikos prieaugis atitenka kapitalui per investicijas. Todėl žmonių nelygybė didėja, skurstantieji dar labiau skursta, o  turtingieji turtėja. „Nė vienas fondas Lietuvoje negaišta dėl mažesnės kaip 100 tūkst. Eur investicijos. Mažiesiems investuotojams yra taikomi reguliaciniai apribojimai, jie yra „atjungti“ nuo investicinio variklio. O naujokui startuoliui Lietuvoje rasti kad ir 10 tūkst. Eur yra misija neįmanoma, nes mažesnės kaip 50 tūkst. Eur vertės investicijos investuotojų nedomina“, – situaciją komentavo I. Laurs.

Panelinėse diskusijose, kurias moderavo šalyje žinoma ekonomistė, finansų analitikė Jekaterina Rojaka, buvo svarstoma apie tai, kaip skaitmeninė revoliucija pakeis valstybinių institucijų darbą ir kaip verslas turėtų pasirengti transformacijai.

Konferencijoje dalyvavo apie 250 dalyvių – įmonių vadovų, mokslininkų, finansų specialistų.

 

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai