Namų ūkio sekcija

1927 m. lapkričio 3 d. profesorių tarybos posėdyje buvo nutarta įsteigti IV-tą namų ūkio sekciją, tačiau šiam nutarimui įgyvendinti didžiausia kliūtis buvo patalpų naujai įstaigai stoka. Tik 1930 m. rudenį, pastačius pirmuosius sekcijos rūmus, rudens semestru prasidėjo mokslas ŽŪA IV-oje namų ūkio sekcijoje. Tuo būdu 1930 m. mokslo metų pradžia ir laikoma šios sekcijos įsteigimo data.

 „Akademijos Namų ūkio sekcijos uždavinys – paveikti mūsų krašto kultūros progresą per moteris. Iš tos sekcijos turi išeiti kaimui skirtų namų ūkio mokyklų mokytojos, moterų organizacijų vadovės ir bendrai inteligentiškos moterys, kurioms kaimo kultūros reikalai tiek artimi ir gerai žinomi, kad jos vis tiek kur bebūdamos, galėtų prisidėti prie kaimo kultūros kėlimo.“

Prof. J. Tonkūnas

(Lietuvos studentas, Nr.10, 1931 m. gegužės 15 d.)

„Namų ūkis – pirmiausia kulinarija. Taip pat siuvimas, audimas, mezgimas, kiti rankdarbiai. Pridėjo daržininkystę, gyvulininkystę, vaisvynių gamybą, vaikų auginimą, higieną ir kitus dalykus. Kai kurių kursų klausėme kartu su vyrais. Ilgainiui man ėmė patikti akademijos atmosfera. Gyvenome didžiuliame dvare, išmėtyti po įvairius pastatus. Tik po pirmo semestro mus įvedė į specialiai namų ūkio studijoms skirtą pastatą. Apačioje, pirmame aukšte, įrengti kabinetai: virimo, kepimo, konservavimo; siuvykla, mašininio mezgimo, staklinio audimo patalpos. Antrame ir trečiame aukštuose auditorijos, ketvirtame – bendrabutis. J.Tonkūnas, tas mūsų geradarys, šviesuolis, didelis jaunimo bičiulis, labai rimtai ėmėsi to reikalo. Pasak jo, todėl, kad moteris laiko tris namų kampus, vyras – tik vieną. Pagrindinė mūsų lektorė buvo vienuolė Kotryna Paliulytė, baigusi anuomet garsią Heličkų mokyklą Lenkijoje. Ji žinojo daug prancūzų kilmės valgių receptų, kurie buvo prigiję lenkų virtuvėje. Laikui einant jie išpopuliarėjo ir tapo, galima sakyti, lietuviškais. Tačiau teorinės lektorės žinios buvo gana skurdžios.“ Teoriją vėliau rašė jos, Žemės ūkio akademijos namų ūkio agronomių pirmosios laidos absolventės. Namų tvarką dėstė Belgijoje mokslus baigusi Bronė Švipaitė. Kaip tvarkyti butą, kaip ir kokiomis priemonėmis skalbti, kaip sulankstyti išskalbtus baltinius. Bendrabutyje kiekviena buvome atsakingos už tam tikros zonos tvarką ir švarą. Dėstytoja perbraukdavo balta nosinaite per kokį nors paviršių ir: „Pakartot!“ Labai griežta.“
Diplomuotos namų ūkio agronomės Elenos Žirgulytės-Drąsutienės prisiminimai (Lietuvos žinios, 2011 liepos 21 d.)
Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai