Kazimira Danutė PRUNSKIENĖ

image-13

2006 m. spalio 4 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto senatas už ilgametį rūpinimąsi Lietuvos žemės ūkio vystymu ir kaimo plėtra, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą ir rėmimą, nuopelnus agrarinės ekonomikos mokslui ir studijoms suteikė Kazimirai Danutei PRUNSKIENEI Garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) vardą.

Kazimira Danutė PRUNSKIENĖ, gimė 1943 02 26, Vasiuliškių k., Švenčionių r.prof., habil. dr. (socialiniai m.), Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė,
Vaikai – Rasa (g.1962), Vaidotas (g.1966), Daivita (g.1971).
Mokslai. 1949–1956 mokėsi Kaltanėnų (Švenčionių r.) 7-metėje m-kloje, 1956–1960 – Vilniaus 1-ojoje vid. m-kloje, 1960–1965 studijavo VU Ekonomikos fak. (baigė su pagyrimu), 1970–1971 – šiame fak. aspirantūroje, 1981–1986 dirbo mokslinį darbą bendradarbiaujant su Vengrijos u-tais, 1982–1983, 1986, 1988 – mokslinį darbą VFR u-tuose, 1995 suteiktas profesorės vardas.
Darbinė veikla. 1965–1985 – VU Pramonės ekonomikos fak. dėst., vyr. dėstytoja, doc., 1981–1986 atliko mokslo tiriamąjį darbą Vengrijos u-tuose, 1982–1983, 1986, 1988 – mokslo tiriamąjį darbą VFR u-tuose, 1985–1988 – Lietuvos ž. ū. ekonomikos i-to dir. pav. mokslui, 1988–1989 – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo i-to rektorė, 1989–1990 – LR Vicepremjerė, 1990–1991 – LR Vyriausybės Ministrė Pirmininkė, LR AT-Atkuriamojo Seimo deputatė, 1990–1992 – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Lietuvos nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1996–2000 – LR Seimo narė, 1996–2001 – VGTU prof., 2000–2004 – LR Seimo narė, Seimo Ekonomikos, Europos reikalų k-tų narė, 2000–2004 – Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų k-jos pirm., nuo 2004 – LR Seimo narė, Seimo Informacinės visuomenės plėtros k-to, nuo 2006 – Užsienio reikalų k-to, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų k-jos narė, 2004–2008 – LR žemės ūkio ministrė.
Faktai. Būdama LR Ministre Pirmininke susitiko su JAV prezidentu George Bushu (1990), D.Britanijos Ministre Pirmininke M.Thatcher, Prancūzijos prezidentu F.Mitterrandu, Vokietijos kancleriu H.Kohliu. Po šių susitikimų M.Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva. Lietuvos moterų asociacijos (1992), Lietuvos moterų partijos (1995) įkūrimo iniciatorė.. Sąjūdžio iniciatyvinės gr. (1988–1990), Sąjūdžio t-bos (iki 1990) narė. Tarptaut. ekonominio reformų ir bendradarbiavimo k-to narė (1993–1996). Daugelio tarptaut. kongresų, forumų, konferencijų organizatorė, dalyvė ir pranešėja. Romoje įteiktas Minervos prizas už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę (Italija, 1991). Apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu (2000), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), už ypatingus nuopelnus VFR – Nuopelnų ordino didžiuoju kryžiumi su žvaigžde (2001), Kazachstano nepriklausomybės medaliu (2002), „Petro Vileišio skulptūriniu portretu“ ir aukso medaliu (2007). Suteiktas UNICEF Garbės nario (2006), LŽŪU garbės dr. (2007) vardas. Viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, iniciatyvinės grupės, Tarybos narė (1988–1990), TSRS liaudies deputatė (1990), Lietuvos moterų partijos, kuri vėliau tapo Naujosios Demokratijos partija, 2001 m. susijungusios su Valstiečių sąjunga, steigėja ir pirm. (1995), Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirm. (nuo 2001), Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos pirm. (nuo 2004), Prezidento rinkimuose laimėjo pirmą turą (2004), išrinkta į ES Parlamentą, mandato atsisakė, likdama dirbti Seimo nare (2004). Ekonomikos mokslų kand. (1971), ekonomikos mokslų dr. (1987), soc. mokslų habil. dr. (1994). Leidinių: „Leben für Litauen“ (1992), „Markt Baltikum“ (1995), „Transformation, Co-operation and Conversion“ (1995), „East-West Scientific Co-operation – Science and Technology Policy of the Baltic States and International Cooperation“ (1997), „Intellectual Property Rights in Central and Eastern Europe: the Creation of Favourable Legal and Market Preconditions“ (1998); politikos publicistikos knygų: „Gintarinės ledi išpažintis“ (1991), „Užkulisiai“ (1992), „Iššūkis drakonui“ (1992), „Išsivadavimo kaina“ (1993), „Laisvėjimo ir permainų metai“ (1995), aut., albumo „Lietuvos moterys“ (2002) sudarytoja. Iš viso 17 knygų ir brošiūrų, apie 1000 mokslinių ekonominių ir publicistinių str. aut.

Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai