Antanas STANCEVIČIUS

image-5

1994 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos žemės ūkio akademijos taryba už agrofitocenologijos pagrindų sukūrimą, mokslo apie sėjomainas ugdymą, aktyvią mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą Lietuvoje suteikė Antanui Stancevičiui Garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) vardą.

ANTANAS STANCEVIČIUS gimė 1920 m. sausio 8 d. Lomių kaime, Batakių valsčiuje, Tauragės apskrityje. 1938 m. baigęs Raseinių valstybinę gimnaziją, įstojo į Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, kur studijavo agronomiją ir 1943 m. įgijo diplomuoto agronomo kvalifikaciją. Nuo 1947 m. dėsto žemdirbystę, bandymų metodiką ir kitas agronomijos disciplinas Lietuvos žemės ūkio akademijoje (universitete). 1958 m. A. Stancevičius apgynė žemės ūkio mokslų kandidato (daktaro) disertaciją “Lietuvos pasėlių augalija, jos reikšmė agronominei dirvožemio charakteristikai”. Šiuo darbu A. Stancevičius padėjo pamatus naujai mokslo takai Lietuvoje – agrofitocenologijai. Šios srities mokslinė veikla Sovietų sąjungoje buvo plačiai žinoma ir aukštai vertinama. Taip pat pripažystami dideli A. Stancevičiaus nuopelnai tyrinėjant Lietuvos florą, ypač laukų ir pievų žolinę augaliją. Šių tyrimų medžiaga paskelbta šešių tomų leidinyje “Lietuvos TSR flora” (1959-1980), už kurį doc. A. Stancevičius (1961) kartu su kitais 1965 m. buvo apdovanotas Valstybine premija. Taip pat kartu su A. Petkevičiumi yra išspausdinęs du monografinio pobūdžio veikalus – Vadovas varpinėms ir ankštinėms pašarinėms žolėms pažinti” (1970) bei Pašariniai pievų ir ganyklų augalai” (1982).
1990 m. A. Stancevičiui suteiktas mokslinis profesoriaus vardas. Jis yra bendraautoris veikalo apie Pabaltijo šalių florą (Flora of the Baltic Countries”) (1 t-1993, 2 t-1996).
Nemažiau reikšmingi prof. A. Stancevičiaus darbai žemdirbystėje. Jis teoriškai pagrindė dirvožemį tausojančias sėjomainas, ženkliai prisidėjo prie žemdirbystės sistemos tobulinimo Lietuvoje. 1958-1975 m. vadovaudamas Akademijos studentų mokslinei draugijai aktyviai skiepijo jaunimui mokslinio darbo pagrindus. Prof. A. Stancevičius ilgus metus buvo Žemdirbystės katedros vedėjas, paruošė 23 doktorantus. Jis išsiskiria ryškia ir įvairiapusiška visuomenine veikla. Buvo Lietuvos žemdirbystės, Botanikos, mūsų Akademijos (Universiteto) mokslo tarybų nariu. Pertvarkos laikotarpiu 1989-1992 m. buvo pirmasis išrinktas, o ne paskirtas Lietuvos žemės ūkio akademijos (universiteto) mokslo tarybos pirmininkas.
1991-1995 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys, dalyvauja “Mūsų gamtos” ir “Žemės ūkio” žurnalų redakcinių kolegijų darbe. 1991 m. kartu su kitais prof. A. Stancevičius atkūrė tarpukario Lietuvoje garsėjusią ūkininkų savivaldos instituciją – Žemės ūkio rūmus, buvo aktyvus žemės ūkio pažangos Lietuvoje iniciatorius.
ANTANAS STANCEVIČIUS mirė 2007 m. rugpjūčio 24 d. Kaune

Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai