Akad. Jonas KRIŠČIŪNAS

image-2

Ketvirtasis universiteto (akademijos) rektorius (1940-1941/ 1944-1945)

Jonas KRIŠČIŪNAS gimė 1888 01 05 Stebuliškėse, Marijampolės r., mirė 1973 07 02 Kaune.

1913 baigė Peterburgo universitetą. 1918-1926 dirbo pedagoginį darbą Šiauliuose, Dotnuvoje. 1926-1941 dėstė Žemės ūkio akademijoje; profesorius (1940); 1940-1941 rektorius. 1941-1944 dirbo Saratovo srityje, Udmurtijos ATSR (buvusių Debiosų vaikų namų direktorius), Maskvoje. 1944-1945 – Žemės ūkio akademijos rektorius, 1945-1947 – prorektorius, 1947-1957 – Augalininkystės, 1957-1962 – Žemdirbystės katedros vedėjas (1956-1958 kartu buvo Kauno rajono Mičiurino kolūkio pirmininkas).

Peterburge organizavo švietimo kursus darbininkų vaikams, buvo Lietuvių studentų draugijos sekretorius, bendradarbiavo „Lietuvos žiniose”, „Lietuvos ūkininke” (kurį laiką redagavo jo priedą „Žemė”). 1910-1914 parašė populiarių knygučių žemdirbystės klausimais. 1920 kaip Lietuvos valstiečių sąjungos kandidatas buvo išrinktas Steigiamojo Seimo atstovu.

Plėtojo Lietuvoje bitininkystę. Su kitais įsteigė Lietuvos bitininkų ir Cukrinių runkelių augintojų draugijas (1927). Rūpinosi sėklininkyste; jo iniciatyva 1930 buvo įsteigta kooperacinė draugija „Sėklininkas”. J. Kriščiūnas – vienas iš bandymų stočių Lietuvoje organizatorių. Parašė knygų („Bitininkystė”, 1933, 4-asis leid. 1961; „Augalininkystė”, 1959), knygelių, straipsnių žemės ūkio klausimais. 1974 įsteigta kasmetinė J.Kriščiūno premija Žemės ūkio akademijos studentams už geriausią darbą augalininkystės, žemdirbystės arba bitininkystės tematika.

Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai