Rektorių atminimo alėja

image-91

Idėja kurti ASU (buv. LŽŪU) Rektorių alėją kilo 1991 m., kai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapo galima ir būtina atsigręžti į mūsų aukštosios mokyklos prieškario ir karo laikotarpio istoriją. Juk du to laikotarpio Akademijos rektoriai – prof. J. Tonkūnas ir prof. V. Vilkaitis (pastarasis ir mirė tremtyje) – 1941 m. buvo ištremti į Sibirą, vienas – (prof. B. Vitkus) pasitraukė į Vakarus 1944 m. Buvo nuspręsta Rektorių alėją formuoti pagal skvero, esančio prieš Centrinius rūmus, pagrindinį taką. Į Rektorių alėją buvo įkomponuotas ir sovietmečio laikotarpio LŽŪA pirmojo rektoriaus akademiko J. Kriščiūno biustas (skulptorius Bronius Vyšniauskas), atidengtas dar 1984 m., švenčiant LŽŪA įkūrimo 60-metį.
Šiuo metu Rektorių alėjoje be minėto akad. J. Kriščiūno biusto stovi pirmojo rektoriaus prof. P. Matulionio (1994 m., skulptorius Marijus Petrauskas), antrojo – prof. J. Tonkūno (1999 m., skulptorius Marijus Petrauskas), trečiojo – prof. V. Vilkaičio (1994 m., skulptorius Raimundas Žiupka), aštuntojo – prof. J Bulavo (2003 m., skulptorius Marijus Petrauskas) ir penktojo – prof. B. Vitkaus (2009 m., skulptorius Marijus Petrauskas) biustai.
ASU yra vienintelis Lietuvos universitetas, turintis savo Rektorių alėją.


Akademiko Jono KRIŠČIŪNO biustas (atidengtas 1984 m. spalio 19 d., skulptorius Bronius Vyšniauskas)

Akademiko Jono KRIŠČIŪNO biustas
(atidengtas 1984 m. spalio 19 d., skulptorius Bronius Vyšniauskas)

Apie akad. Joną KRIŠČIŪNĄ

Ketvirtasis Akademijos rektorius (1940-1941/1944-1945). Gimė 1888 01 05 Stebuliškėse (Marijampolės r.). Agronomas augalininkas ir bitininkas. LMA (1946) ir SSSR žemės ūkio mokslų akademijos (1948) akademikas. 1913 baigė Peterburgo universitetą. 1918-1926 dirbo pedagoginį darbą Šiauliuose, Dotnuvoje. 1926-1941 dėstė Žemės ūkio akademijoje; profesorius (1940); 1940-1941 ir 1944-1945 – Žemės ūkio akademijos rektorius, 1945-1947 – prorektorius, 1947-1957 – Augalininkystės, 1957-1962 – Žemdirbystės katedros vedėjas.

Plėtojo Lietuvoje bitininkystę. Su kitais įsteigė Lietuvos bitininkų ir Cukrinių runkelių augintojų draugijas (1927). Rūpinosi sėklininkyste; jo iniciatyva 1930 buvo įsteigta kooperacinė draugija „Sėklininkas”. J. Kriščiūnas – vienas iš bandymų stočių Lietuvoje organizatorių. Parašė knygų („Bitininkystė”, 1933, 4-asis leid. 1961; „Augalininkystė”, 1959), knygelių, straipsnių žemės ūkio klausimais. 1974 įsteigta kasmetinė J.Kriščiūno premija Žemės ūkio akademijos studentams už geriausią darbą augalininkystės, žemdirbystės arba bitininkystės tematika.
Mirė – 1973 07 02 Kaune.

Apie skulptorių Bronių Vyšniauską

Lietuvos dailininkų sąjungos narys. LTSR liaudies dailininkas. Sukurti paminklai: „Žuvusiems mūsų žemėje nekaltiems žmonėms“ Kryžkalnyje (Raseinių raj.), prof. K.Būgos Dusetose, poeto A. Puškino Vilniuje, J. Kriščiūno biustas LŽŪU, dail. I. Levitano Kybartuose, portretas rašytojo J.Biliūno paminklui Anykščiuose ir kt., P.Višinskio, J.Janonio antkapiniai paminklai; dekoratyvinės skulptūros „Ratnyčėlė“, „Motinystė“. Kūrinių yra Druskininkuose, Klaipėdos skulptūrų parke, Panevėžyje, Vilniuje. Parodų skulptūros saugomos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos muziejuose.


Prof. Povilo MATULIONIO biustas (atidengtas 1994 m. spalio 14 d., skulptorius Marijus Petrauskas)

Prof. Povilo MATULIONIO biustas
(atidengtas 1994 m. spalio 14 d., skulptorius Marijus Petrauskas)

Apie prof. Povilą MATULIONĮ

Pirmasis Akademijos rektorius (1924-1928). Gimė 1860 09 05 Kupiškyje. Miškininkas. 1889 m. baigė Peterburgo miškų institutą. 1889-1898 – miškininkas Pskovo, 1898-1907 Vilniaus ir Kauno gubernijose. Dalyvavo 1905-1907 revoliucijoje. 1907-1918 – miškininkas Suomijoje, Rusijoje. 1918-1921 – Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Miškų departamento direktorius. 1922-1927 dėstė Dotnuvos žemės ūkio technikume, 1924-1929 – Žemės ūkio akademijoje, 1922-1924 – Kauno universitete, 1923-1924 m. Miškininkystės katedros vedėjas; profesorius (1923 m.). Pirmasis Žemės ūkio akademijos rektorius (1924-1928), Miškotvarkos katedros vedėjas (1924 – 1929).

Matulionis – miško tipologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Sukūrė Lietuvos miškų klasifikacijos lentelę, kurioje miškų augavietės suskirstytos į 3 grupes, 10 rūšių (tipų). Sudarė pagrindinių Lietuvos medžių rūšių tūrių lenteles, metinės miškų kirtimo normos skaičiavimo formulę, Lietuvos kalnuotumo ir nuotakumo (1906), apžvalginį (1922), reljefinį Lietuvos ir Latvijos (1922) žemėlapius.

Parašė aritmetikos vadovėlį, florai skirtą veikalą „Žolynas” (1906), kuriame yra apie 3000 jo surinktų augalų lietuviškų pavadinimų.

Mirė 1932 03 15 Aleksandrijoje (Šiaulių r.).

Prof. P. Matulionio biustas atidengtas švenčiant LŽŪA 70-metį.

Apie skulptorių Marijų Petrauską

Kauno dailės gimnazijos mokytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kuria dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką. Sukūręs apdovanojimų etalonų įvairioms varžyboms ir festivaliams, tarp jų „Bronzinę ranką“ Birštono džiazo festivaliui, statulėles Lietuvos arimo varžybų prizams. Parodose dalyvauja nuo 1985 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1988 m. Meno sritys: skulptūra, fotografija, interjero dizainas, tapyba. Sukūrė monumentą, įamžinusį  LŽŪU vykusias 54-ąsias pasaulines arimo varžybas (prie LŽŪU IV rūmų).


image-94

Prof. Vinco VILKAIČIO biustas (atidengtas 1994 m. spalio 14 d., skulptorius Raimundas Žiupka)

Apie prof. Vincą VILKAITĮ

Trečiasis Akademijos rektorius (1934-1940). Gimė 1892 01 16 Kybartuose. Botanikas. 1912-1914 studijavo Peterburgo universitete. 1917-1921 – Marijampolės gimnazijos mokytojas. 1925 baigė Berlyno universitetą. 1925-1941 – Žemės ūkio akademijos Botanikos katedros vedėjas, 1934-1940 – rektorius; profesorius (1927). 1927 Žemės ūkio akademijoje įsteigė Augalų apsaugos stotį ir iki 1939 jai vadovavo. 1941 buvo represuotas ir ištremtas.

Paskelbė darbų apie  javų kūles ir rūdis, runkelių, linų, vaismedžių ir uogakrūmių ligas; šie darbai sudarė pagrindą vėlesniems tų augalų ligų tyrinėjimams Lietuvoje. 1935 suorganizavo Žemės ūkio akademijos mokslininkų personalo kolektyvą Kamanų (Akmenės r.), vėliau – Šepetos (Kupiškio r.) pelkėms tirti.  Paskelbė darbų iš žemės ūkio fitopatologijos, parazitinės  mikologijos, išvertė ir parašė vadovėlių vidurinėms mokykloms.

Mirė 1943 01 19 tremtyje – Trofimovske (Rusija, Jakutsko sritis).

Prof. V. Vilkaičio biustas atidengtas švenčiant LŽŪA 70-metį.


Prof. Juozo TONKŪNO biustas (atidengtas 1999 m. spalio 15 d.,skulptorius Marijus Petrauskas)

Prof. Juozo TONKŪNO biustas
(atidengtas 1999 m. spalio 15 d.,skulptorius Marijus Petrauskas)

Apie prof. Juozą TONKŪNĄ

Antrasis Akademijos rektorius (1928-1934). Gimė 1894 03 30 Stačiūnuose (Pasvalio r.). Agronomas pievininkas. LMA narys korespondentas (1956). 1918 baigė Petrovsko žemės ūkio akademiją (Maskvoje), iki 1923 dirbo administracinį darbą Kaune ir Marijampolėje. 1924 dėstė Kauno universitete. 1924-1941 –  Žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros vedėjas, 1927-1928 – prorektorius, 1928-1934 – rektorius; profesorius (1927). Tobulinosi užsienyje, studijavo sėklų kontrolės ir lauko bei vegetacinių bandymų klausimus. 1934-1939 – švietimo ministras. 1941 – represuotas. 1955-1956 – Dotnuvos selekcijos stoties agrotechninio skyriaus vedėjas. 1956-1968 dirbo Žemdirbystės institute, 1956-1962 – Pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas. Nuo 1955 dėstė Žemės ūkio akademijoje.

Lauko bandymų Lietuvoje pradininkas: vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus. Su kitais organizavo pievų ir ganyklų mokslinius tyrimus bandymų stotyse (nuo 1925); 1928 įsteigė pirmąją Lietuvoje sėklų kontrolės stotį ir jai vadovavo (iki 1939). Svarbiausi veikalai: „Lauko bandymai” (1940), „Lauko bandymų metodas” (1957), „Pievos ir ganyklos” (su L.Kadžiuliu, 1966; 2-asis leid. 1977). Knygos „Pašarinės žolės, pievos ir ganyklos” (1958) vienas iš autorių.

Mirė 1968 05 06 Vilniuje.

Prof. J. Tonkūno biustas atidengtas švenčiant LŽŪA 75-metį.


Prof. Jono BULAVO biustas (atidengtas 2003 m. birželio 26 d., skulptorius Marijus Petrauskas)

Prof. Jono BULAVO biustas
(atidengtas 2003 m. birželio 26 d., skulptorius Marijus Petrauskas)

Apie prof. Joną BULAVĄ

Aštuntasis Akademijos rektorius (1957-1962). Gimė 1903 07 24 Ginotuose (Rokiškio aps., Juodupės vls.). Agronomas selekcininkas. 1925 baigė Dotnuvos žemės ūkio technikumą, 1928 – Žemės ūkio akademiją. 1931 Švedijoje studijavo selekciją. 1925-1956 dirbo Dotnuvos selekcijos stotyje; 1940-1941 ir 1944-1956 – direktorius. 1940-1983 (su pertrauka 1941-1944) dėstė Žemės ūkio akademijoje; 1947-1960 – docentas, nuo 1961 – profesorius. 1953 apgynė žemės ūkio mokslų kandidato, o 1968 – žemės ūkio mokslų daktaro disertacijas. 1957-1962 – Žemės ūkio akademijos rektorius. 1957-1976 – Augalininkystės katedros vedėjas. 1956 išrinktas Lietuvos mokslų akademijos ir SSRS žemės ūkio mokslų akademijos nariu korespondentu. 1966-1977 – Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos prezidentas.

Sukūrė keliolika kviečių ir miežių veislių, kviečių ir rugių (kvietrugių) hibridų. Parašė knygas „Augalų selekcija ir sėklininkystė” (1963), „Bendroji augalų selekcija” (1970).

Mirė 1984 10 07 Kaune.
Prof. J. Bulavo biustas atidengtas pažymint jo 100-sias gimimo metines bei nuopelnus, lietuvinant Akademijos dėstytojų korpusą, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir organizuojant LŽŪA perkėlimo iš Kauno į dabartinę jos vietą Noreikiškėse projektavimo ir statybų pradžios darbus.


Prof. Balio VITKAUS biustas (atidengtas 2009 m. spalio 16 d., skulptorius Marijus Petrauskas)

Prof. Balio VITKAUS biustas
(atidengtas 2009 m. spalio 16 d., skulptorius Marijus Petrauskas)

Apie prof. Balį VITKŲ

Penktasis Akademijos rektorius (1941-1944). Balys VITKUS gimė 1898 03 01 Staškūniškio viensėdijoje, Daugailių vls., Utenos aps. mirė 1988 10 07 Čikagoje, JAV. 1916 baigė gimnaziją Petrapilyje, 1916-1917 studijavo Maskvos žemės ūkio akademijoje, 1922-1925 Breslau universitete, kur 1925 08 01 gavo diplomuoto agronomo vardą. 1921/22 mokslo metais mokytojavo Utenos „Saulės” progimnazijoje. ŽŪA Dotnuvoje ėjo šias pareigas: 1925 10 20 – vyr. asistentas ir e.lektoriaus p., 1926 05 01 – e.docento p., 1928 01 01 – docentas, 1938 – e.o.prof. p., nuo 1926 – Specialiosios gyvulininkystės katedros vedėjas; 1926-1934 – ŽŪA profesorių tarybos sekretorius; 1939 – 1940 09 (ligi komunistų valdžia atleido iš pareigų) – ŽŪA prorektorius ir profesorių tarybos sekretorius; 1941-1944 – ŽŪA rektorius. Dėstė bendrąją ir specialiąją gyvulininkystę. Buvo suorganizavęs mokomąjį ir tiriamąjį vištyną, kuriame atliko tyrinėjimų paukštininkystės srityje. 1944 pasitraukė į Austriją, o nuo 1948 12 21 JAV.

Yra parašęs Žemės ūkio vadovo III ir IV t. skyrius apie stambiuosius raguočius ir avis ir ožkas, apie gyvulių veisimą (1931, 1936). Paskelbė straipsnių gyvulininkystės bei paukštininkystės klausimais „Žemės ūkyje” ir ŽŪA metraštyje, „Kosmose”, „Litauens Tierzucht” (1933), Lietuviškojoje ir Lietuvių Enciklopedijose. Daugelį metų buvo Vilniui vaduoti sąjungos Centro komiteto nariu, Lietuvos agronomų sąjungos valdybos nariu, 1938-1939 Lietuvos galvijų augintojų ir kontrolės ratelių sąjungos valdybos, nuo 1912 Ateitininkų sąjungos narys. Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje 1941 buvo žemės ūkio ministru. Nuo 1955 – VLIK’o narys.

Mirė 1988 10 07 Čikagoje.

Prof. B. Vitkaus biustas atidengtas švenčiant LŽŪU 85-metį.


Koplytstulpiai Žemės ūkio akademijos rektoriams, dėstytojams ir darbuotojams – Rytų tremties ir Vakarų netekties aukoms – atminti

Raudonajai armijai 1940 m. okupavus Lietuvą, sovietinė valdžia pirmiausiai stengėsi sunaikinti šalies inteligentiją. Jau pirmojo trėmimo, įvykdyto 1941 m. birželio 12-13 d., metu buvo suimti ir ištremti į Sibirą buvę Akademijos Dotnuvoje rektoriai (prof. V. Tonkūnas ir prof. V. Vilkaitis) bei grupė dėstytojų ir darbuotojų. Dalis jų ten mirė. Tai – Rytų tremties aukos.
Vokiečių okupacijos metais Akademija trejetą metų dirbo, vadovaujant rektoriui prof. B. Vitkui. Raudonajai armijai vėl artėjant į Lietuvą II-jo pasaulinio karo pabaigoje, rektorius ir dalis dėstytojų pasitaraukė į Vakarus, vengdami sovietinių represijų bangos. Tai – Vakarų netekties aukos. Pokarinį savo gyvenimo etapą Žemės ūkio akademija pradėjo be didžiosios dalies savo mokslininkų ir dėstytojų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir minint 50-ąsias pirmųjų trėmimų metines, 1991 m. birželio 13 d. Akademijos parke buvo iškilmingai atidengti koplytstulpiai LŽŪA Rytų tremties ir Vakarų netekties aukoms atminti (autorius – tuometinis LŽŪA Miškotvarkos katedros darbuotojas, tautodailininkas Edvardas Barauskas). Centrinio koplytstulpio raižinius prasmingai papildo poeto Bernardo Brazdžionio eilės apie ilgesį Lietuvai. Koplytstulpius pašventino tuometinis Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius kun. Ričardas Mikutavičius, vėliau dirbęs LŽŪA (dabar – Universiteto) kapelionu. Ąžuolų kamienus koplytstulpiams paaukojo Kėdainių miškų urėdija.

Koplytstulpių ansamblis užbaigia Rektorių alėją. Pagal susiformavusią tradiciją Universiteto dėstytojai ir studentai, pradedant mokslo metus ir minint sovietinius trėmimus, prie koplytstulpių padeda gėlių.

image-98

Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai