Projektai

image-25image-26

Projektą remia Lietuvos Respublika

PROJEKTAS ,, LAUKO AUGALŲ TECHNOLOGINIŲ PARAMETRŲ OPTIMIZAVIMAS TIKSLIOJOJE ŽEMDIRBYSTĖJE“

Nr. 1PM-PV-13-2-008495-PR001

Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

Vykdytojas – Aleksandro Stulginskio universitetas

Projekto trukmė

Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

Projekto tikslas:

Lietuvos ūkiuose diegti inovatyvias tiksliosios žemdirbystės technologijas, kurios leistų mažinti degalų sąnaudas, taupyti sėklas, trąšas ir augalų apsaugos preparatus ir taip atpiginti augalininkystės produkciją. Tuo pačiu sumažinti neigiamą ūkininkavimo įtaką aplinkai ir padidinti maisto žaliavų saugumą.

Projekto veiklos uždaviniai:

  • Siekti sklandžios žemės ūkio ir kaimo raidos, keliant žemdirbystės kultūrą modernios tiksliosios žemdirbystės sistemos ūkiuose diegimu, išplečiant mokymo ir mokslo žinių bei inovacinės praktikos sklaidos veiklą žemės ūkyje.
  • Stiprinti žemdirbių įgūdžius ir gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės bei verslo aplinkos, paskatinti diegti mokslo naujoves augalų ir dirvožemio derlingumui palaikyti bei didinti, mažinti aplinkos užterštumą naudojant agrotechnikos priemones, tuo pačiu siekiant sėkmingai įgyvendinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus, taikant darnias gamybos technologijas ūkių konkurencingumui didinti.
  • Organizuojant parodomuosius bandymus, lauko dienas, seminarus bei skelbiant straipsnius plėtoti mokslo naujovių sklaidą. Technologinės naujovės bus demonstruojamos gamybinėmis sąlygomis ir paskatins platesnį pažangiųjų technologijų ir inovacijų taikymą žemės ūkio veikloje.

Projekto inovatyvumas

Pagal šiuo metu taikomus tradicinius ūkininkavimo metodus, visas laukas yra laikomas vienalyčiu ir neatsižvelgiama į natūraliai susiklosčiusį dirvožemio nevienodumą. Tačiau vienokiu ar kitokiu mastu skirtingose lauko vietose augalų augimo dėsningumus lemia dirvožemio savybės, kurios nėra vienodos. Kol nebuvo sukurta pasaulinė vietos nustatymo sistema (GPS) ir derlingumo stebėsenos įranga, aprašyti augalų derlingumą ir dirvožemio atskirų plotelių nevienodumą tam tikro lauko mastu buvo sudėtinga. Dabar yra pakankamai duomenų įrodančių, kad atskirų dirvožemio plotelių nevienodumas lauke turi labai didelę reikšmę augalų augimui ir derliui. Todėl tiksliajai žemdirbystei yra labai svarbūs efektyvūs metodai, įgalinantys tiksliai išmatuoti fizikinių ir cheminių dirvožemio savybių svyravimus lauke. Ši žemdirbystės sistema remiasi šiuolaikinėmis kompiuterinėmis technologijomis, tiksliu procesų automatizavimu, globalaus pozicionavimo sistema (GPS), bevielėmis komunikacijos galimybėmis. Technologinės operacijos koreguojamos naudojant dinaminius augalų auginimo modelius, kompiuterizuotas sprendimų priėmimo sistemas. Informacija apie potencialus žemės ūkio naudmenų produktyvumo bei pasėlių būklės skirtumus specialiomis sistemomis perduodama dirvos dirbimo, sėjos ir augalų priežiūros mašinoms. Naudojant tiksliosios žemdirbystės mašinas ir įrangą kiekvienam žemės ploteliui pagal dirvos bei augalų būklę ir poreikius pritaikomas tinkamiausias žemės dirbimas, pasėjamas optimalus sėklų skaičius reikiamu gyliu, purškiami pasėliai ir tręšiami laukai ten, kur reikia, išberiama trąšų tiek, kiek reikia. Šiuolaikinės GPS leidžia agregatams dirbti  net 2 cm tikslumu lauke, todėl išvengiama   persidengimo atliekant žemės ūkio darbus, trąšos gali būti įterptos netoli augalo ir pan. Tai leidžia optimizuoti sąnaudas kiekvienam žemės ploteliui.

Tiksliosios žemdirbystės technologijos intensyviai tiriamos JAV, Australijoje ir Europos Sąjungoje.

Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai

Parodomieji bandymai bus atlikti 2 skirtinguose Lietuvos rajonuose:

  • Kauno rajone ASU Bandymų stotyje;
  • Raseinių rajone ūkininko ūkyje.

Kiekvieno parodomojo bandymo (bus įrengti du parodomieji bandymai) baigtiniam technologiniam procesui pristatyti projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus surengtos aštuonios lauko dienos (iš jų viena lauko diena bus surengta žemės ūkio srities konsultantams, profesinių mokyklų ir kolegijų dėstytojams, įgyvendinantiems žemės ūkio srities formaliojo ir neformaliojo mokymo programas) ir aštuoni seminarai (iš jų vienas seminaras bus surengtas žemės ūkio srities konsultantams, profesinių mokyklų ir kolegijų dėstytojams, įgyvendinantiems žemės ūkio srities formaliojo ir neformaliojo mokymo programas). Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, vykdant  parodomojo bandymo sklaidos priemones, t. y. seminaruose ir lauko dienose  dalyvaus 400 galutinių naudos gavėjų, iš kurių ne mažiau kaip 80 ketins taikyti technologijas ar atskirus technologinio proceso fragmentus savo ūkyje. Kiekvienais projekto įgyvendinimo metais bus parengti trys informaciniai lapeliai ir parašyti du straipsniai respublikinėje spaudoje (viso vykdant projektą bus parengti 6 informaciniai lapeliai ir parašyti 4 informaciniai straipsniai).

Projekto vadovas – Bandymų stoties mokslo darbuotojas dr. Robertas Kosteckas

Projekto administratorė – Strateginio valdymo ir investicijų skyriaus vadybininkė Rūta Šalčienė

Projekto finansininkė – Apskaitos tarnybos vyriausioji kasininkė Virginija Macienė

Parengė projekto vadovas dr. Robertas Kosteckas


 

PROJEKTAS „INOVATYVIOS RAPSŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS EKOLOGINIUOSE ŪKIUOSE“

Nr. 1-PM-PV-12-1-012568-PR001

Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

Vykdytojas– Aleksandro Stulginskio universitetas.

Projekto trukmė

Nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 

Projekto tikslai:

  • Projekto bendrasis tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas ir inovacijas.
  • Projekto specialusis tikslas – skatinti žemdirbius sparčiau diegti mokslo naujoves, kuriant konkurencingą ūkį ir gerinant gyvenimo kokybę kaime.
  • Projekto veiklos tikslas – skleisti mokslo žiniomis bei inovacijomis grįstas efektyvias rapsų auginimo ekologiniuose ūkiuose technologijas. 

Projekto veiklos uždaviniai:

  • Siekti sklandžios žemės ūkio ir kaimo raidos, keliant žemdirbystės kultūrą modernių rapsų auginimo ekologiniuose ūkiuose technologijų diegimu, išplečiant mokymo ir mokslo žinių bei inovacinės praktikos sklaidos veiklą žemės ūkyje.
  • Stiprinti žemdirbių įgūdžius ir gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės bei verslo aplinkos, paskatinti diegti mokslo naujoves augalų ir dirvožemio derlingumui palaikyti bei didinti ir ekologiškų agrotechnikos priemonių naudojimo plėtrai, tuo pačiu siekiant sėkmingai įgyvendinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus, taikant darnias gamybos technologijas ūkių konkurencingumui didinti.
  • Užtikrinti lauko dienų, parodomųjų bandymų, seminarų metu informacijos ir mokslo naujovių apie rapsų auginimo ekologinės žemdirbystės sąlygomis galimybes, dirvožemio ir augalų derlingumo palaikymą sklaidą Kauno r. bei dar 1 savivaldybėje. Technologinės naujoves bus demonstruojamos gamybinėmis sąlygomis ir paskatins platesnį pažangiųjų technologijų ir inovacijų taikymą žemės ūkio veikloje.

Projekto aktualumas

Ekologiniuose ūkiuose aktuali dirvožemio derlingumo palaikymo ir didinimo problema. Viena iš priežasčių – auginama nepakankamai augalų, kurie padėtų palaikyti nemažėjantį dirvožemio derlingumą, kontroliuoti piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimą. Rapsų auginimas ekologiniuose ūkiuose naudingas dėl kelių priežasčių: turėdami ilgas šaknis, paima maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių; didelis organinių liekanų kiekis, liekantis po derliaus nuėmimo, ir lauke paskleistos kūlenos praturtina dirvą organine medžiaga; rapsų fitoncidinės savybės, dėl kurių mažėja ligų ir kenkėjų plitimas pasėliuose. Viena iš priežasčių, kodėl ekologiniuose ūkiuose rapsų plotai nedidėja, yra piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės problema ir mažas sėklų derlingumas. Rapsų, kaip reiklaus agrotechnikai augalo, auginimas ekologinio ūkininkavimo sąlygomis yra gana sudėtingas, žemdirbiai dažnai stokoja teorinių žinių, naujų mokslo rekomendacijų, praktinių įgūdžių. Ją išsprendus, būtų užtikrinamas rapsų auginimo ekologinėje žemdirbystės sistemoje rentabilumas ir dirvožemio derlingumo palaikymas bei didinimas. Nors rapsai, turėdami plačius lapus, gana gerai stelbia piktžoles, tačiau pradiniuose augimo tarpsniuose piktžolių kontrolė yra labai svarbi. Ekologiniuose ūkiuose nesant galimybės piktžolių naikinimui naudoti herbicidus, reikia taikyti alternatyvias priemones rapsų konkurencingumo pasėlyje didinimui: tai ir sėja platesniais tarpueiliais, sudaranti galimybę piktžoles tarpueiliuose naikinti žemės dirbimu bei drėgnuoju vandens garu, tai ir vasarinių rapsų auginimas taikant didesnes sėklos normas. Nustatyta, kad drėgnojo garo panaudojimas cukrinių runkelių pasėlyje mažino grybinių ligų ir kai kurių kenkėjų plitimą. Šią patirtį būtina perkelti į rapsų auginimo technologijas ekologiniuose ūkiuose. Biologinių preparatų biokalio, biojodžio naudojimas ekologiniame ūkyje auginant rapsus skatina rapsų augimą, didina jų gebėjimą konkuruoti su piktžolėmis pasėlyje bei atsparumą žaladariams. Būtina parodyti ir taikyti ekologinės gamybos ūkiuose šias naujausiais moksliniais tyrimais pagrįstas technologines priemones.

Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai

Parodomieji bandymai bus atlikti 2 skirtinguose Lietuvos regionuose:

  • Kauno rajone ASU Bandymų stotyje;
  • Trakų rajone ūkininko ūkyje.

Projekto vykdymo metu kiekvieno parodomojo bandymo baigtiniam technologiniam procesui pristatyti bus suorganizuoti 8 seminarai ir 8 lauko dienos, iš jų po 2 žemės ūkio konsultantams, profesinių mokyklų ir kolegijų dėstytojams, įgyvendinantiems žemės ūkio srities formaliojo ir neformaliojo mokymo programas. Bus parengti ir išleisti 3 informaciniai straipsniai, 3 informaciniai lapeliai bei parengtos rekomendacijos galutiniams naudos gavėjams. Planuojama, kad projekto vykdymo metu su demonstruojamomis technologijomis lauko dienų ir seminarų metu susipažins ne mažiau kaip 200 vienetinių galutinių naudos gavėjų. Tikimasi, kad pasibaigus projektui pažangios technologijos ar atskiri technologinio proceso fragmentai bus diegiami 40 ūkių.

Projekto vadovė – Bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Zita Kriaučiūnienė

Projekto administratorė – Strateginio valdymo ir investicijų skyriaus vadybininkė Rūta Šalčienė

Projekto finansininkas– Ekonomikos tarnybos vyresnysis ekonomistas Remigijus Gustas

Parengė projekto vadovė dr. Zita Kriaučiūnienė


 

PROJEKTAS „ŠIAUDŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ŠIUOLAIKINIAME ŪKYJE“ 

Nr. 1PM-PV-12-1-012567-PR001

Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“. 

Vykdytojas– Aleksandro Stulginskio universitetas.

Projekto trukmė

Nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 

Projekto tikslai:

  • Projekto bendrasis tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas ir inovacijas.
  • Projekto specialusis tikslas – skatinti žemdirbius sparčiau diegti mokslo naujoves, kuriant konkurencingą ūkį ir gerinant gyvenimo kokybę kaime.
  • Projekto veiklos tikslas – skleisti mokslo žiniomis bei inovacijomis grįstas efektyvias šiaudų, iki šiol neretai vertinamų kaip žemės ūkio atliekos, tvarkymo ir taršos mažinimo  technologijas šiuolaikiniuose ūkiuose.

 Projekto veiklos uždaviniai:

  • Siekti sklandžios žemės ūkio ir kaimo raidos, keliant žemdirbystės kultūrą modernių šiaudų tvarkymo ir taršos mažinimo technologijų diegimu, išplečiant mokymo ir mokslo žinių bei inovacinės praktikos sklaidos veiklą žemės ūkyje.
  • Stiprinti žemdirbių įgūdžius ir gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės bei verslo aplinkos, paskatinti diegti mokslo naujoves augalų ir dirvožemio derlingumui palaikyti bei didinti ir atsinaujinančių vietinių energijos šaltinių naudojimo plėtrai, tuo pačiu siekiant sėkmingai įgyvendinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus, taikant darnias gamybos technologijas ūkių konkurencingumui didinti.
  • Užtikrinti lauko dienų, parodomųjų bandymų, seminarų metu informacijos ir mokslo naujovių apie šiaudų panaudojimo galimybes dirvožemio ir augalų derlingumui palaikyti bei kaip vietinį energijos šaltinį sklaidą Kauno r. bei dar 2 apskrityse. Technologinės naujoves bus demonstruojamos gamybinėmis sąlygomis ir paskatins platesnį pažangiųjų technologijų ir inovacijų taikymą žemės ūkio veikloje.

Projekto aktualumas

Šiaudai tradiciškai yra naudojami žemės ūkio reikmėms: kraikui, pašarams. Pastarąjį dešimtmetį, susikūrus daug augalininkystės krypties ūkių, imta šiaudus plačiai naudoti kaip trąšą, praturtinančią dirvožemį taip reikalinga organine medžiaga. Kai kuriuose ūkiuose, ypač taikančiuose minimalų žemės dirbimą, netinkamai įterpti šiaudai kelia nemažai problemų: labiau plinta augalų ligų sukėlėjai, trukdo kokybiškai atlikti sėją. Dėl šių priežasčių ir technologinių nesklandumų nemaža šiaudų dalis po derliaus nuėmimo tinkamai nepanaudojami, tampa nepageidaujamomis atliekomis ir taršos šaltiniu, trukdo racionaliai ūkininkauti.

Šiaudai būdami viena iš augalinės biomasės rūšių, yra ir atsinaujinančios energijos šaltinis. Nors šiaudai šiuo metu yra be vargo pasiekiamas ir ekologiškai gana švarus vietinis energijos šaltinis, iki šiol jis nėra plačiai naudojamas. Eksperimentai parodė, kad šiaudai supresuoti į granules gali būti panaudoti kaip kuras dideliuose katiluose, kai tuo tarpu mažuose katiluose šių granulių panaudojimas yra komplikuotas dėl problemų, susijusių su šlako formavimusi. Dabar Lietuvoje deginant šiaudus per metus pagaminama virš 50 MWh energijos, tačiau planuojama, kad 2020 metais šis rodiklis galėtų siekti jau 1500 MWh per metus.

Žinoma, kad Lietuvoje kasmet susidaro apie 4 mln. tonų šiaudų. Siekiant optimaliai panaudoti šį vertingą vietinį pašarų, kraiko, organinės medžiagos ir energijos šaltinį labai aktualu skleisti ir demonstruoti visas šiuolaikiniame ūkyje įmanomas šiaudų panaudojimo tręšimui technologines naujoves, aiškinti šiaudų panaudojimo kurui galimybes nemažinant dirvožemio derlingumo. Ūkiuose tuo pačiu bus plačiau taikomos efektyvios šiaudų (iki šiol vertinamų kaip žemės ūkio atliekos) tvarkymo ir taršos mažinimo technologijos. 

Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai

Parodomieji bandymai bus atlikti 3 skirtinguose Lietuvos regionuose:

  • Kauno rajone ASU Bandymų stotyje;
  • Šiaulių ir Alytaus apskrities ūkininkų ūkiuose.

Projekto vykdymo metu kiekvieno parodomojo bandymo baigtiniam technologiniam procesui pristatyti bus suorganizuoti 9 seminarai ir 9 lauko dienos, iš jų po 3 žemės ūkio konsultantams, profesinių mokyklų ir kolegijų dėstytojams, įgyvendinantiems žemės ūkio srities formaliojo ir neformaliojo mokymo programas. Bus parengti ir išleisti 3 informaciniai straipsniai, 6 informaciniai lapeliai bei parengtos rekomendacijos galutiniams naudos gavėjams. Planuojama, kad projekto vykdymo metu su demonstruojamomis technologijomis lauko dienų ir seminarų metu susipažins ne mažiau kaip 200 vienetinių galutinių naudos gavėjų. Tikimasi, kad pasibaigus projektui pažangios technologijos ar atskiri technologinio proceso fragmentai bus diegiami 40 ūkių.

Kviečiame visus, besidominčius šiaudų panaudojimo galimybėmis šiuolaikiniame ūkyje apsilankyti organizuojamuose renginiuose, kurie skelbiami www.zur.lt, www.zum.lt, www.asu.lt.

Projekto vadovė – Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto lektorė dr. Romutė Mikučionienė

Projekto administratorė – Mokslo skyriaus programų vadybininkė  Ingrida Ignotaitė

Projekto finansininkas– Apskaitos tarnybos vyriausioji kasininkė Virginija Macienė

Parengė projekto vadovė dr. Romutė Mikučionienė


 

Nuo 2011 02 iki 2013 02 Bandymų stotyje vykdomas parodomųjųbandymų projektas „Augalų ir dirvožemio derlingumo palaikymas kultūrinėmis priemonėmis“ (projekto sutartis Nr. 1PM-PV-10-1-003065-PR001), finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros  2007 – 2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

Vykdant projektus organizuojami seminarai ir lauko dienos.

2010–2013 m. vykdytas parodomųjų bandymų projektas ,,LINIJINIŲ IR HIBRIDINIŲ ŽIEMINIŲ RAPSŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS KONKURENCINGOS PRODUKCIJOS GAMYBAI“ (Nr. 1PM-PV-09-1-001505-PR001)

Projektas finansuotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

Projekto pagrindinis tikslas – prekiniuose ūkiuose diegti pažangias linijinių ir hibridinių žieminių rapsų auginimo technologijas. Supažindinti augintojus su naujausiomis mokslo rekomendacijomis, taikant agrotechnines priemones skirtingomis agroklimatinėmis sąlygomis.

Projekto laikotarpiu buvo įrengti ir vykdomi 3 parodomieji bandymai Lietuvos Vidurio, Šiaurės ir Pietų regionuose:

  • Valiaus Ąžuolo ūkyje (Akmenės r., Kruopių sen., Kruopiai);
  • Juozo Goberio ūkyje (Lazdijų r., Kučiūnų sen., Miškiniai);
  • ASU Bandymų stotyje (Kauno r., Ringaudų sen., Noreikiškės).

Projekto laikotarpiu buvo surengtos 9 lauko dienos, 12 seminarų, parengti 9 straipsniai, 3 informaciniai lapeliai, kuriais buvo populiarinami naujausi mokslinių tyrimų rezultatai žieminių rapsų auginimo srityje.

Seminaruose ir lauko dienose apsilankė virš 380 ūkininkų ir žemės ūkio konsultantų, iš kurių daugiau nei 360, ketina taikyti pristatytas technologijas ar atskirus technologinio proceso fragmentus savo ūkiuose.

Kontatktai: projekto vadovė dr. Zita Kriaučiūnienė, tel. (8~37) 752 377, (8~37) 752 371, el. p. zita.kriauciuniene@asu.lt, www.asu.lt

 

Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai