Žemės ūkio inžinerija – profesionalų ranka ant agroverslo „pulso“

2017-08-02

Šiuo metu mūsų šalyje susidariusi paradoksali situacija: agroverslo sektoriuje dirbančių įmonių vadovai vis garsiau su nerimu kalba apie tai, kad šioms įmonėms gyvybiškai trūksta specifinių žemės ūkio žinių turinčių inžinierių ir kad darbo rinkoje tokių specialistų poreikis ateityje tik augs. Tačiau valstybės strategijos ir atitinkamo moksleivių profesinio orientavimo šiuo klausimu nėra. Tad praktiškai tik stojančiųjų apsisprendimas lemia, į kurią šalies aukštąją mokyklą jie atsineša savo inžinerijos ir technologijų krypties studijoms skirtus finansavimo krepšelius. Todėl darbdaviams belieka viltis, kad patys bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai bus tiek sąmoningi, kad  suvoks, jog šiuo metu pasirinkę žemės ūkio inžinieriaus (šios srities specialistus Lietuvoje rengia vienintelis Aleksandro Stulginskio universitetas)   karjeros kelią jie turės puikias galimybes  sėkmingai dirbti bei tobulėti. 

„Pataruoju metu pasigirsta nuomonių, esą inžinerija yra universali, tais pačiais fundamentiniais matematikos ir fizikos dėsniais besiremianti sritis. Tačiau vis sparčiau modernėjantis šalies žemės ūkio sektorius yra akivaizdus įrodymas, kad jame dirbantys inžinerijos specialistai yra kūrybingi savo srities profesionalai, turintys didelį žinių potencialą apie žemės ūkio technikos gamybos, parinkimo, priežiūros ir serviso sferoje ir įtaką aplinkai – dirvožemyje vykstantiems procesams, augalams, klimato kaitai“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio inžinerijos fakulteto prodekanas doc. Jonas Čėsna, pastebintis, kad šis fakultetas buvo įkurtas tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje neatsitiktinai ir per 70 metų yra paruošęs jau daugiau kaip11 tūkst. inžinierių.

Pasak pašnekovo, tarp ASU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto absolventų šiandien yra didžiulis būrys pažangiausių šalies ūkininkų, žemės ūkio bendrovių bei agroverslo įmonių vadovų ir specialistų. Tačiau J. Čėsna neabejoja, kad esama situacija šalies švietimo ir profesinio orientavimo sistemose žemės ūkio inžinerijos ateičiai kelia realią grėsmę.

„Studijas Aleksandro Stulginskio universitete tradiciškai renkasi regionų vaikai. Tačiau ten labiausiai ir trūksta stiprių fizikos, matematikos mokytojų. Šiais metais patekimo į aukštąsias mokyklas studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose konkursinio balo kartelę visiems be išlygų pakėlus iki 3, regionų abiturientams brandos atestatų rezultatai leidžia sėkmingai rinktis socialinius mokslus, o štai kelią į inžinerijos ir technologijų krypčių studijas ne vienam jaunuoliui užkirto. Nors  žemės ūkio technika prekiaujančių ir šios technikos aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių vadovai vienbalsiai teigia,  kad iš inžinieriaus, „turinčio gyslelę“,  padaryti vadybininką nėra sudėtinga, o štai iš vadybininko inžinieriaus nepadarysi niekaip“, – kalba J. Čėsna.

Daugiametę pedagoginio darbo patirtį turintis ASU docentas kartu pastebi, kad iš rajonų mokyklų suvažiavę pirmakursiai, nors kartais ir stokoja akademinių matematikos ar fizikos žinių, yra itin motyvuoti mokytis. Ir jie sėkmingai atskleidžia savo gebėjimus, tampa mokslo lyderiais bei pelno būsimų darbdavių stipendijas pradėję mokytis konkrečių inžinerinės specialybės dalykų.

„Visus, kam konkursinė kartelė šiemet leidžia rinktis inžinerijos ir technologijų krypčių grupių studijas, raginčiau nepraleisti savo šanso trečiajame bendrojo priėmimo etape. ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete šiemet galima rinktis kelias  darbo rinkoje labai paklausias profesijas: žemės ūkio mechanikos inžinieriaus, transporto inžinieriaus ar  atsinaujinančių energijos išteklių inžinieriaus. Kalbant apie pastarąją studijų programą omenyje reikėtų turėti tai, kad biokuro, biodujų ir biodegalų gamybos apimtys tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje pastebimai auga ir augs“, – neabejoja pašnekovas.

Čėsna vardija, kad ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultetą baigę absolventai šiuo metu sėkmingai dirba žemės ūkio techniką gaminančiose, ja prekiaujančiose ir serviso paslaugas teikiančiose įmonėse, taip pat transporto, logistikos, energetikos, konsultavimo sektoriuose, vysto savarankiškus verslus ar perima tėvų ūkius ir pradeda ūkininkauti savarankiškai, sėkmingai diegdami įvairias inovacijas.

„Inžinierius gamybininkas paprastai dirba uždarose patalpose, kuriose sąlygos praktiškai nesikeičia, o žemės ūkyje inžinerinius sprendimus lemia klimatas, dirvožemio struktūra, reljefas. Ir tai – didžiulis skirtumas.

Todėl ASU dėstomi fundamentiniai inžinerijos dalykai „persidengia“ su agronomijos, dirvožemio ir įvairiais kitais agrokrypties mokslais. Taigi mūsų absolventai žino suvokia ne tik inžinerinius procesus, bet ir geba juos pritaikyti nuolat kintančiomis aplinkos sąlygomis. Todėl nestebina, kad beveik kiekvieną dieną sulaukiame darbdavių paklausimų dėl potencialių darbuotojų,  tačiau paprastai mūsų studentai išgraibstomi jau nuo 3 – 4 kursų“, – džiaugiasi  J. Čėsna.

Žemės ūkio, statybos, kėlimo, aplinkos ir miško tvarkymo  technikos pardavimų bei serviso paslaugų teikimo apimtimis vienos pirmaujančiųjų įmonių šalyje UAB „Konekesko Lietuva“ Žemės ūkio technikos departamento vadovas Virginijus Apšega šiandien taip pat džiaugiasi, kad per 70 proc. jo komandos žmonių šiuo metu sudaro ASU absolventai. „Dauguma šio universiteto studentų yra kilę iš regionų, ten mokosi daug ūkininkų vaikų. Taigi jie turi prigimtinę nuovoką apie žemės ūkyje vykstančius procesus. Tokiems jaunuoliams lengviau perprasti ir inžinerinius dalykus. Mes nesame vien technikos pardavėjai, bet ir ūkininkų konsultantai. Todėl mums labai svarbu, kad ūkiuose taip pat dirbtų techniką gerai išmanantys žmonės. O tokie ir yra ūkininkai, ASU įgiję inžinerinį išsilavinimą“, – teigia V. Apšega.

UAB „Konekesko Lietuva“ Žemės ūkio technikos departamento vadovo  mintis papildo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas. Jo pastebėjimu, aukšta agroverslo įmonių teikiamų serviso paslaugų kokybė žemdirbiams, dirbantiems modernia technika,  yra itin aktuali. „Puiku, kai įmonėse dirba tokios aukštos kvalifikacijos specialistai, kad daugelį klausimų dėl technikos gedimo pavyksta išspręsti telefonu. Ypač – per darbymetį“, – teigia J. Talmantas.

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai