Žemėtvarkininkas reikalingas visur, kur tik yra „įdarbinama“ žemė

2017-08-09

Į šiek tiek „suktą“ klausimą, kokios profesijos yra pačios seniausios Lietuvos žemės ūkyje, net ir mažai svarstę daugelis turbūt sugebėtume atsakyti teisingai: tai ūkininko ir matininko. Tačiau kaip ūkininkai,  šiais laikais žemdirbystę išvystę į įvairius modernius agroverslus, taip ir žemėtvarkininkai yra gerokai perkopę žemės ūkio ribas bei reikalingi visur, kur tik „įdarbinama“ žemė – pramonėje, statybų, teritorijų planavimo sektoriuose, melioracijoje. Ir darbdaviai prognozuoja, kad tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje darbo rinkose jau dabar  paklausūs inžinieriai žemėtvarkininkai ateityje bus vis labiau paklausesni.

Vienintelė aukštoji mokykla, mūsų šalyje rengianti inžinierius žemėtvarkininkus su universitetiniu išsilavinimu, – Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU). Kadangi rugpjūčio 10 – 16 dienomis vyks papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas ir stojantieji dar gali pretenduoti  tiek į laisvas valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas bakalauro studijų vietas, Kaune įsikūrusios teritorijų planavimo ir geodezinių matavimų darbais užsiimančios įmonės UAB „Geometra“ vadovas Egidijus Stašelis ragina jaunus žmones suskubti priimti sprendimą studijuoti ASU.

„Kadangi mano mama buvo žemėtvarkininkė, pats šios krypties studijas ASU rinkausi nedvejodamas. Mat jas baigęs žmogus gali sėkmingai įsidarbinti tiek viešajame sektoriuje, tiek privačioje įmonėje ar kurti nuosavą verslą. O svarbiausia – pats darbas yra labai įdomus. Ypač tiems, kam nesvetimas inžinerinis mąstymas ir išmaniosios technologijos“, – teigia pašnekovas.

Pasak jo, šiuo metu pati sąvoka „žemėtvarka“  yra plati. Visų pirma ji aprėpia matininkų bei geodezininkų veiklos sritis.

„Matininkai yra tie specialistai, kurie  užsiima kadastriniais žemės sklypų matavimais, teritorijų planavimo dokumentų rengimu.  O geodezininkai atlieka tiksliuosius  geodezinius matavimus, daro tikslias topografines nuotraukas, ant kurių vėliau braižomi įvairių projektų brėžiniai. Tarkime, paklojus vandentiekio tinkus geodezininkas padaro  kontrolinę nuotrauką, kad vėliau būtų galima žinoti, kur tiksliai vamzdynas po žeme yra. Taigi daugumai žemėtvarkininkų tenka pasivaikščioti ir po laukus, ir dirbti biure. Jiems taip pat būtina nuolat laikyti ranką ant su žemėtvarka susijusių teisės aktų „pulso“. Žodžiu, mūsų veikla dinamiška ir skatinanti žmogų nuolat tobulėti“, – neabejoja E. Stašelis, su šypsena pastebėdamas, kad daugelio įsivaizduojamą didžiulį išskleistą skriestuvą primenantį matininko darbo įrankį šiandien galima aptikti nebent muziejuje. Nes šiais laikais specialistai dirba naudodamiesi GPS imtuvais bei  moderniais  tachiometrais.

Pašnekovas pasakoja, kad pats dirbti žemėtvarkos srityje pradėjo dar būdamas ASU trečiojo kurso studentas. O 2001 m. jo įkurta privati įmonė „Geometra“ dabar yra  viena didžiausių šios šakos įmonių šalyje. „Netgi įsteigėme savo dukterinę įmonę Švedijoje ir ten sėkmingai teikiame žemėtvarkos darbų paslaugas. Pastebime, kad inžinieriaus žemėtvarkininko profesija Švedijoje laikoma prestižine ir yra labai paklausi. Ten jau dabar keliami itin aukšti reikalavimai statybos darbų tikslumui, aplinkosaugai. Ir visose šiose veiklose reikalingi žemėtvarkos specialistai. Nėra abejonės, kad analogiški reikalavimai ateityje privalės būti įgyvendinami ir Lietuvoje. Todėl neabejotinai augs ir žemėtvarkos specialistų poreikis“, – reziumuoja E. Stašelis.

Jo mintims antrina ir VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo direktoriaus pavaduotoja, žemėtvarkos inžinierė Vilma Kalendauskaitė. Pašnekovė pastebi, kad Lietuvoje atkūrus nuosavybės teises į žemę buvusiems savininkams ji buvo grąžinta išmatavus tik preliminariai. „Iki šiol tikslūs matavimai atlikti tik trečdalyje plotų. Taigi žemėtvarkininkams dabar – pats darbymetis. Tačiau sulig šių darbų pabaiga jų veikla tikrai nesustos. Nes augant šalies ir pasaulio ekonomikoms daugelyje ūkio sektorių atitinkamai augs ir žemėtvarkininkų inžinierių poreikis“, neabejoja pašnekovė.

VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus pavaduotoja V. Kalendauskaitė jau ne vieneri metai yra ir ASU studentų diplominių darbų vertinimo komisijos narė. „Pastebiu, kad beveik visi studentai būna jau įsidarbinę pagal būsimą specialybę ir savo diplominiuose darbuose analizuoja konkrečius profesinius dalykus. O tai bene akivaizdžiausias įrodymas, kad žemėtvarkos inžinerija jauniems žmonėms yra „pagavi“ bei perspektyvi studijų kryptis“, – teigia V. Kalendauskaitė.

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai