Žinia įstatymų rengėjams Briuselyje ir Lietuvoje: žemės ūkis pageidauja kokybiškų trąšų

2018-11-05
159

Mokslininkams vis garsiau kalbant apie būtinybę vystyti tvarų, žmogui ir gamtai draugišką žemės ūkį, itin opiu tampa trąšų gamybos ir importo sektorių veiklos reglamentavimo klausimas. Spalio 29 d. Aleksandro Stulginskio universitete apie tai diskutavo valstybinių institucijų, verslo, mokslo bei vartotojų teises ginančių organizacijų atstovai.

Šiuo metu Ūkio ministerija yra pateikusi Seimui svarstyti naują Pateiktų ir teikiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektą, kuris reguliuos trąšų gamybos, importo ir naudojimo sritis. Iki šiol Lietuva ir Malta tėra vienintelės ES valstybės, neturinčios nacionalinių įstatymų, reglamentuojančių trąšų sektorių veiklą.

Briuselyje šiuo metu taip pat svarstomas naujas ES direktyvos projektas, kuriuo siekiama efektyviai reguliuoti trąšų importą, skatinti trąšų gamybą iš vietinių išteklių, perdirbant atliekas, riboti kenksmingų priedų trąšose naudojimą bei skatinti šios srities inovacijas.

Tad kol Briuselyje vyksta tarpvalstybinės derybos dėl naujosios europinės direktyvos nuostatų, o mūsų Seime – diskusijos dėl analogiško nacionalinio teisės akto nuostatų, yra palankus momentas mokslininkams, ūkininkams, vartotojams, gamintojams, importuotojams išdėstyti savo nuomones bei lūkesčius trąšų klausimu.

Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė atkreipė renginio dalyvių dėmesį į tai, kad naujų teisės aktų svarstymas Europos Parlamente užtrunka ilgai – 6 – 18 mėnesių, taip pat kad mūsų viešojoje erdvėje per dažnai skamba teiginys: „Briuselis nusprendė“ ir nieko pakeisti esą nebeįmanoma. „Iš tiesų visi galime daryti įtaką priimamiems sprendimams bei pareikšti savo nuomonę Europos Parlamento tinklalapyje dargi lietuviškai. Nes lietuvių kalba – viena valstybinių ES kalbų. Tad rašyti gali ir pavieniai asmenys, ir nevyriausybinės organizacijos, vienijančios ūkininkus, aplinkosaugininkus, trąšų gamintojus ar importuotojus”, – ragino D. Jakaitė.

Renginyje dalyvavęs Ūkio ministerijos Prekybos, ir pramonės departamento direktorius Vaidas Gricius pastebėjo, kad šiuo metu naujas ES direktyvos projektas yra įstrigęs dėl leistinų kadmio ribinių kiekių trąšose nustatymo. Ir kol ES narės neprieis prie kompromiso, naujoji direktyva nebus priimta.

Griciaus teigimu, mūsų nacionaliniame įstatymo projekte parengtas identifikacinis sąrašas, kuris atliks saugiklio funkciją ir pagal kurį į Lietuvos rinką galės patekti tik nustatytus kokybės reikalavimus atitiksiantys produktai, taip pat numatoma rinkos priežiūros ir pažeidimų nagrinėjimo tvarka bei baudos. Pastarosios žada būti nemažos.

Identifikaciniame sąraše pateikiami visi galimi tręšiamieji produktai, sudaromos sąlygos kokybiškų trąšų importui, stiprinama rinkos priežiūra, nustatomos ekonominių veiklos vykdytojų ir naudotojų prievolės.

Lietuvos agrocheminių produktų ir trąšų pramonės ir prekybos asociacijos viceprezidentas Marius Vasiliauskas, komentuodamas naująjį ES reglamentą pastebėjo, kad jis Lietuvos mokslininkams ir trąšų gamintojams suteikia daugiau laisvės kurti naujus inovatyvius produktus bei padidina šios srities šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Tačiau kartu M. Vasiliauskas abejojo, ar persiorientavus į ekologiškų trąšų gamybą, bus užtikrintas trąšų poreikis, kuris šiuo metu siekia 1 mln. t per metus.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento direktorius Arvydas Naina abejojo, ar Lietuva iš tiesų yra pasirengusi užtikrinti trąšų saugumą, nes mūsų  šalyje  tėra vienintelė akredituota šios srities laboratorija. A. Naina prognozavo, kad gamintojas bei muitinės pareigūnams trąšas teks vežti akredituoti ar tirti į kitų šalių laboratorijas.

Seimo Kaimo reikalų  komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, praeityje buvęs stambus ūkininkas, minėjo ne vieną atvejį, kuomet Lietuvos žemdirbiai patyrė finansinių nuostolių dėl nekokybiškų trąšų.

„Norisi, kad gautume kokybiškas trąšas. Ir tai reglamentuojantis nacionalinis įstatymas yra būtinas“, – reziumavo K. Starkevičius.

 

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai