Darbdavys atskleidė, kodėl inžinierių vertė nuolat kyla

2018-06-27
1405

Praktiškai visuose šalies ūkio sektoriuose dirbančių įmonių vadovai pastaruoju metu vienu balsu pripažįsta, kad didžiausias jų „galvos skausmas“ – inžinerijos specialistų paieška. Ir tai nestebina, nes Lietuvos abiturientai metų metus renkasi vis tas pačias šiuolaikiškai „kietai“ skambančias studijų programas, nors jas baigusiųjų perprodukcija darbo rinkoje  akivaizdi. Kita vertus, daugelio brandos atestatuose matematikos ir fizikos pažymiai šiandien neblizga. O šie du dalykai – inžinerijos mokslų pamatas.  

Agroverslo įmonės „Konekesko“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega prognozuoja, kad, situacijai nesikeičiant, ne tik darbininkų, bet ir inžinierių netolimoje ateityje darbdaviai bus priversti ieškoti užsienio šalyse.  Todėl, V. Apšegos nuomone, būtinos skubios pertvarkos tiek šalies bendrojo lavinimo mokyklų programose, tiek profesinio orientavimo srityje. „Inžinerija yra ne tik darbo rinkoje perspektyvi profesija, bet ir  ypatingą žmogaus mąstymą formuojanti sritis, leidžianti rasti optimalų sprendimą versle, moksle ir netgi politikoje“, – teigia pašnekovas.

„Iš tiesų inžinieriai mąsto kitaip nei daugelis žmonių. Mes įsivaizduojame, kad bet koks gyvenimiškas procesas vyksta tam tikrame „mazge“, sudarytame iš įvairiausio dydžio ir formų detalių. Tad kartais pakanka pareguliuoti vos mažą įsivaizduojamą ratuką, kad įsibėgėtų visas mechanizmas. Tarkime, automobilio pavarų dėžėje vieni procesai pagreitinami, kiti sulėtinami, ir taip sukuriama labai didelė jėga. Šiuo metu savo  įmonėje esu atsakingas už žemės ūkio technikos pardavimus ir serviso paslaugų organizavimą. Tad „įjungęs“ inžinerinį mąstymą, sprendžiu, kokius  darbo proceso etapus tikslinga suaktyvinti, kokius sulėtinti, kad gautum norimą rezultatą. Politikoje lygiai taip pat sukasi dideli ir maži „ratukai“, kurių judėjimo trajektorijas bei jėgą inžinierius gali įvertinti, remdamasis fizikos dėsniais“, – inžinerinio mąstymo specifiką komentuoja V. Apšega.

Jis pats augina du sūnus, kuriems, teigia, nuolat kartojantis, jog žmogus, įgijęs inžinerinį išsilavinimą ir gebantis komunikuoti keliomis užsienio kalbomis, darbo rinkoje visada jausis saugus.

Apšega pasakoja, kad šiuo metu darbdaviams surasti gerų inžinierių yra didžiulė problema. Ypač – darbui regionuose. Nors, pasak jo, išmintingai mąstant, Lietuvos regionai turint gerą darbą yra puiki vieta šeimoms gyventi bei auginti vaikus.

„Agroversle inžinierių trūksta ypatingai. Lietuvoje esame apie 10 stambių įmonių ir apie 100 smulkiųjų, prekiaujančių žemės ūkio technika bei teikiančių serviso paslaugas. Ir, tenka pripažinti, labiau nei dėl klientų konkuruojame dėl inžinerijos specialistų. Geras inžinierius bet kurioje įmonė šiandien tikrai uždirba gerai, nes toks specialistas sukuria pridėtinę vertę. Mūsų atveju, jei ūkininkui sugenda traktorius, o atvykęs specialistas sugeba greitai nustatyti gedimo priežastį, vadinasi, ir klientas patenkintas, kad technika nesustojo, ir įmonės autoritetas bei pajamos auga“, – dėsto V. Apšega pastebėdamas, kad tokiam specialistui tikrai netenka galvoti apie emigraciją ir didesnį uždarbį svetur.

Pašnekovas skaičiuoja, kad įmonėje „Konekesko“ šiuo metu dirba 85 darbuotojai. 50 proc. jų – Aleksandro Stulginskio universiteto absolventai inžinieriai. Nuo ateinančių mokslo metų įmonė pažangiausiems šios universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studentams įsteigė ir dvi tikslines stipendijas.

„Į šiuolaikišką žemės ūkio techniką integruojama vis daugiau naujovų. Todėl mums reikalingi specialistai, kurie išmano ne tik  tik mechaniką, bet ir IT sistemas. Ir belieka apgailestauti, jog inžineriją renkasi vis mažiau ir  mažiau abiturientų. Šią tendenciją pastebime ne tik mes, bet ir aukštosios mokyklos.  Tikėtina todėl, kad moksleiviai nepasitiki savo jėgomis, mano, kad bus labai sunku mokytis. Tai tiesa.  Pats esu baigęs Aleksandro Stulginskio universitetą ir tikrai teko labai daug laiko praleisti prie vadovėlių kremtant aukštąją matematiką, fiziką.  Naktį plaudamas indus restorane, o dieną paskaitose snūduriuodamas, diplomą gal ir gali „išspausti“, bet ne inžinerijos krypties mokslų. Mūsų bendrojo lavinimo mokyklos, ypač regionuose, deja, neparengia abiturientų taip, kad šie drąsiai galėtų kibti į aukštosios matematikos universitetines studijas. Darbo reikalais man nuolat tenka buvoti  žemės ūkio techniką gaminančiose gamyklose Vokietijoje. Ten inžinieriaus specialybė – prestižinė. Tačiau  jai vaikai pradedami rengti jau nuo darželio, nuo kūrybinio konstravimo užsiėmimų pradinėse klasėse. Pas mus tokio sisteminio ugdymo, deja,  nėra“, – apgailestauja pašnekovas.

Todėl, pasak jo, ir nestebina, kodėl į Lietuvos darbo rinką kasmet įsilieja  vis mažiau universitetinį išsilavinimą įgijusių inžinierių.  „Deja, „ant bangos“ tebėra teisė, vadyba. Vadybos,  mano galva, apskritai turėtų būti mokomasi antrosios pakopos, t. y. magistrantūros studijų metu, kai jau įgyta bazinė specialybė. Juk negali tas pats žmogus profesionaliai nusimanyti ir apie elektros lemputes, ir apie traktorius“, – ironizuoja pašnekovas.

Atsakydamas į klausimą, ar pasibaigus ES paramai žemės ūkio technikai įsigyti, agroverslo situacija nesikeis ir inžinieriai šiame sektoriuje išliks paklausūs, pašnekovas teigia, kad galbūt techniką ūkininkai tuomet keis ne kas 7–8 metus, o kas 10 metų, tačiau tokiu atveju padaugės jos remonto darbų. „Net ir ištikus ekonominėms krizėms, neapsėtų laukų lietuviai juk  nelaikytų. Vadinasi, visada bus reikalinga dirbanti  technika, taigi ir ją prižiūrintys inžinieriai“, – neabejoja  V. Apšega, pastebėdamas, kad įmonė „Konekesko“ prekiauja ne tik užsienine technika, bet ir žemės ūkiui skirtomis Utenoje, įmonėje „Umega Group“, gaminamomis priekabomis, kurias labai vertina ne tik mūsiškiai, bet ir  kaimyninių Estijos bei Latvijos šalių ūkininkai. „Šias priekabas taip pat sukūrė ne kas kitas, o Lietuvos inžinieriai. O tai dar vienas įrodymas, kad jiems darbo apstu visur“, – reziumuoja V. Apšega.

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai