Miškininko profesija. Kokia šviesoforo spalva dega miškininkams po reformos?

2018-07-12
843

Šalyje vykstanti miškų urėdijų reforma viešojoje erdvėje pasėjo abejonę apie miškininko profesijos perspektyvumą. Tačiau miškai  iš Lietuvos niekur nedingo – jie tebeužima trečdalį respublikos teritorijos ir jiems tvarkyti reikalingi gerai mišką pažįstantys kvalifikuoti specialistai. Savo įžvalgomis apie su urėdijų reforma susijusius pokyčius bei šio sektoriaus specialistų poreikį dalijasi ilgametis Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas BARTKEVIČIUS.

Daugelis esame susiformavę stereotipinę nuomonę, esą miškų urėdijų reforma miškininkus paliko be darbo. Kokia situacija iš tiesų?

– Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Miškų ir ekologijos fakultetas kasmet išleidžia apie pusšimtį absolventų. Dauguma antrosios pakopos (magistrantūros) studentų  pagal būsimą specialybę pradeda dirbti dar studijų metais.  Tai  – geriausias patvirtinimas, kad miškininko profesija darbo rinkoje išlieka paklausi.

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, šios organizacijos ekspertai buvo pareiškę pastabų dėl per didelio valstybinių įmonių skaičiaus mūsų šalyje.  Miškų urėdijų reformą pernai iniciavo Aplinkos ministerija, argumentuodama, kad  42 – jų šalyje veikiančių urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų išteklius bei sumažins administravimo kaštus. Taigi buvo priimtas politinis sprendimas vietoje savarankiškų urėdijų įkurti vieną centralizuotą įmonę.

Sakoma, kad į kiekvieną reformą reikėtų žiūrėti kaip į naują galimybę. Ir šiuo atveju ši tiesa pasitvirtina, nes urėdijų reforma plačiau atvėrė duris jauniems žmonėms. Linkėčiau jiems nepraleisti progos pasinaudoti atsiradusia galimybe.  Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, laimėjusios konkursus pareigoms eiti, Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovėmis, tradiciškai tariant, urėdėmis, tapo net keturios moterys. Pavyzdžiui, buvusiai Kazlų Rūdos mokomajai miškų urėdijai (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioniniam padaliniui), kurioje mokomąsias praktikas atlieka mūsų studentai, vadovauja Rūta Varnagirienė. Ji, be abejo, taip pat buvusi ASU absolventė.

Minėti regioniniai padaliniai, kaip iki šiol miškų urėdijos, yra atsakingi už visą su priskirto miško tvarkymu  susijusią veiklą – nuo sėklų surinkimo, sodmenų išauginimo, miško įveisimo, medynų formavimo iki medienos pardavimo. Taigi miškininkams darbo yra ir neabejotinai bus.

-Kokių konkrečių specialybių specialistų  Lietuvos „žaliasis rūbas“ šiuo metu laukia?

– Iš tiesų Lietuva yra miškų kraštas. Todėl kiekvieną jaunuolį, kurį tik miškas traukia, raginčiau rinktis miškininko profesiją, nes tai kartu bus ir darbas, ir hobis. Teisės aktais yra nustatyta, kokio rango miškininkystės specialistai privalo būti įgiję bakalauro, kokie – magistro išsilavinimą. Tai ypatingai aktualu siekiantiems eiti vadovaujančias pareigas. ASU Miškų ir ekologijos fakultete galima rinktis vieną iš trijų bakalauro studijų programų – Miškininkystės, Taikomosios ekologijos bei Medienos mokslo ir prekybos. Pastaroji programa yra santykinai nauja, inicijuota pačių darbdavių, kadangi medienos perdirbimo įmonėse šiuo metu ypač stinga kvalifikuotų specialistų. Be to, yra jaunų iniciatyvių žmonių, kurie galvoja apie nuosavus šios krypties verslus.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad Miškų ir ekologijos fakulteto absolventai, baigusieji Miškininkystės programą, daugiausia dirba valstybiniuose miškuose,  t.y. Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose, jų girininkijose. Tačiau nereiktų orientuotis tik į valstybinių miškų sektorių. Kadangi apie pusė Lietuvos miškų šiuo metu yra privatūs, pastaruoju metu sparčiai kuriasi įmonės, teikiančios paslaugas šių miškų savininkams, o minėtose įmonėse taip pat laukiami mūsų universiteto absolventai.

Iš tiesų Lietuvos miškai labai skirtingi – nuo smėlingų Kuršių nerijos pušynų iki sunkiai peržengiamų miškų Vidurio Lietuvoje.  Todėl studentams organizuojame itin daug praktikų, kad jie išmoktų dirbti pačiomis  įvairiausiomis sąlygomis.

Taikomosios ekologijos programoje rengiami specialistai darbui saugomose teritorijose, aplinkosaugos srityje.

Magistrantūros studijose, be tradicinių Miškininkystės ir Taikomosios ekologijos programų, galima rinktis Miestų ir rekreacinės miškininkystės, taip pat Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo programas. Taigi ruošiame specialistus, kurie galėtų tinkamai prižiūrėti ir miestų žaliąjį rūbą (miestų miškus, parkus, želdinius). Visuomenė tampa vis reiklesnė šių žaliųjų erdvių miestuose ir priemiesčiuose funkcijoms ir jų tvarkymui.

Laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai priklauso valstybei. Šio valstybės turto, medžioklės plotų profesionaliai priežiūrai reikalingi laukinių gyvūnų ir jų populiacijų valdymo, žvėrių daromos žalos ūkininkams prevencijos specialistai.

-Koks Aleksandro Stulginskio universiteto indėlis į Lietuvos  miškininkystę, be to, kad čia  rengiami specialistai šalies miškų sektoriui?

– Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytotojai bei mokslininkai dirba įvairiose mokslo srityse, tarp kurių  paminėtinos klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms amortizavimas,  miško augalų genetiniai tyrimai,  integruoto miškininkavimo scenarijų modeliavimas. Klimato kaita miškams kelia naujus iššūkius, todėl  turime gamybininkams patarti, kaip formuoti medynus, atsparius dažnėjančioms audroms, kenkėjų invazijoms. Labai svarbūs ir fakultete atliekami miško genetiniai tyrimai, ateities atsparių mišrių medynų formavimo tyrimai. Reaguodami į bioekonomikos iššūkius fakulteto tyrėjai vertina kompleksinio miškingo kraštovaizdžio valdymo ekologinius, socialinius bei ekonominius veiksnius. Šių tyrimų tikslas –  įvertinti esamus ir sukurti alternatyvius miškininkavimo modelius, siekiant pageidaujamo aplinkosauginių, socialinių, ekonominių funkcijų derinio.

Komentuok


Užsisakykite naujienlaiškį!
Sekite mus tinkle!

Fakultetai